Medinės perdangos: konstrukcija, privalumai, trūkumai ir apšiltinimas

Medinės perdangos yra dažnas pasirinkimas tiek senesniuose, tiek naujos statybos namuose. Jos užtikrina konstrukcijos lengvumą, gerą garso izoliaciją ir natūralų mikroklimatą. Apsvarstykime, kaip tinkamai įrengti ir apšiltinti medinę perdangą 2 aukštų name.

Mediena - tradicinė ir ekologiška statybinė medžiaga

Medis dabar madingas - ekologiška, natūrali, tvirta, laiko išbandymus atlaikiusi statybinė medžiaga. Ir nors daug kam individualūs namai asocijuojasi su tvirtu mūru, vis labiau populiarėja mediniai karkasiniai, skydiniai ir rąstiniai namai. Medis - viena seniausių pasaulyje statybinių medžiagų, naudota ne tik gyvenamajam būstui statyti, bet ir tiltams, vandentiekiui, kanalizacijai tiesti. Įsivyravus kitoms statybinėms medžiagoms (cementui, betonui, plytoms) imta manyti, kad medis tarnauja palyginti neilgai. Tačiau tokia nuomonė buvo paplitusi visai be reikalo: medžio ilgaamžiškumą patvirtina Rusijos šiaurėje išlikę rąstiniai namai, kurių amžius siekia 600-700 metų. Kokybiškos medienos statinės savybės ypatingos.

Dėl poringos struktūros ir santykinai mažo svorio medis yra gera šilumos izoliacinė medžiaga. Medis - puiki statybinė medžiaga, užtikrinanti gerą gyvenimo kokybę. Tai natūrali, nekenkianti gamtai žaliava, atspari karščiui, šalčiui. Vienintelis veiksnys, kuris privalo būti kontroliuojamas, - tai drėgmė.

Paprastai namams statyti renkamasi sakinga - pušų arba eglių - mediena. Priežastys gana paprastos: ši mediena gana pigi, elastinga, tvirta. Daug kam gali kilti klausimų, kada geriausia kirsti medieną, skirtą namui statyti? Žiemos kirtimo rąstas yra „miego“ stadijoje ir todėl jis ne taip greitai mėlynuoja, t. y. nekeičia spalvos.

Jei rąstinis namas statomas iš sausų rąstų, tai drėgnumas prieš rentimą turi būti iki 20 proc. Drėgna mediena netinkama statyti rąstinius namus iš apipjautų rąstų, nes džiūdama ji gali stipriai deformuotis, blogai ventiliuojama gali pakeisti spalvą (pamėlynuoti ar pajuoduoti), pradėti pūti, pelyti, pakeisti matmenis.

Karkasinių, skydinių ir rąstinių namų statyba turi savų ypatumų. Nors karkasiniai ir skydiniai namai greičiau pastatomi, palyginti pigūs, nepaprastai daug žmonių vis dėlto renkasi rąstinius namus - pačius ekologiškiausius, nes jų statybai naudojama gryna, natūrali, kokybiška mediena (o ne suspaustos drožlės), be to, galbūt lietuvio širdžiai tai viena priimtiniausių statybinių medžiagų. Be to, mediniuose namuose aplinkos poveikis mažai lemia vidaus šilumos pokyčius. Apie rąstinių namų ilgaamžiškumą liudija senovinės trobos - tinkamai apdirbus ir impregnavus medieną ji gali ištverti kelis amžius.

Skydiniai namai - tai karkasinių namų rūšis. Statant bet kurios rūšies karkasinius namus rezultatas beveik identiškas. Skirtumas - gamybos technologija: skydiniams namams skirti namo elementai specialiai pagaminami gamykloje ir tuomet atvežami į statybvietę. Skydinis namas statomas iš gamykloje pagamintų skydų.

Ekonomiška, kokybiška ir racionali gyvenamojo būsto statybos technologija - mediniai karkasiniai namai. Karkasinių namų technologija sukurta Kanadoje. Šiaurės Amerikos gamtinės sąlygos panašios į mūsų, tačiau karkasinių namų konstrukcija tinka įvairioms klimato zonoms ir geologinėms sąlygoms: keičiant šiltinamųjų medžiagų parametrus, tokio paties tipo namus galima statyti ir šiltesnio klimato šalyse, ir šiaurėje.

Pasyvus namas ir mediena: pasirūpinus sprendimų kompleksiškumu, pastatyti A energinio efektyvumo klasės ar net pasyvųjį namą galima iš bet kurios statybinės medžiagos. Ir netikslu teigti, kad mūrinis namas bus geresnis nei medinis ar atvirkščiai. Tačiau, vertinant praktiniu ir gamybiniu požiūriu, kai kurios technologijos turi privalumų. Vidinė skydo pusė aptaisoma orui ar garams nelaidžiu sluoksniu, o išorinė - vėjui nelaidžia medžiaga, kuri kartu yra laidi vandens garams iš vidinės pusės.

Dar reikšmingesni yra kiti aspektai: svarbiausias statinio gamybos etapas vyksta ne statybų aikštelėje, bet uždarame ceche, taip apsaugant konstrukcijas nuo žalingo kritulių, temperatūros svyravimų poveikio, be to, toks pasiruošimas sąlygoja ir itin trumpą statinio montavimo laiką. Į aikštelę keliauja atskiri, protingo - transportuojamo dydžio - namo segmentai (sienos, perdanga, stogas ir pan.).

Pasyviųjų namų projektuotojo sertifikatą Vokietijoje įgijęs M. Ramonas pabrėžia ir kitą, esmingai su kokybišku projekto rezultatu susijusį skydinių namų technologijos privalumą: tokio tipo pastatas, galima sakyti, priverstine tvarka kokybiškai suprojektuojamas dar prieš pradedant gamybos procesą.

Reikliose užsienio rinkose duoną užsidirbantys medinių namų gamintojai išskirtiniai ir tuo, kad daugelis jau turi ar ruošiasi įsigyti Skandinavijos šalyse svarbų kokybės atitikties sertifikatą SINTEF. Norvegijoje juo sertifikuojamas arba gamybos procesas, arba gaminys: siena, stogas, perdanga.

Būtina paminėti dar vieną skydinių namų pasirinkimo teikiamą privalumą: vienose rankose sutelktas visas namo gamybos procesas reiškia ir vienoje vietoje sutelktą atsakomybę - kilus problemų savininkams neteks ginčytis su būriu subrangovų. Susipažinti su visa technine dokumentacija ir galutiniais sprendiniais užsakovas irgi gali dar prieš pradedant gamybos etapą.

Klasterio vadovo nuomone, priežasčių gali būti keletas: tai, kad lietuviai, šimtmečius vertinę medį kaip tradicinę, savą statybinę medžiagą, sovietmečiu buvo pripratinti prie plytos ir nuo medžio atitolo. Ir sovietmečiu statytų medinių namų kokybė dėl specialistų trūkumo buvo ne pati geriausia.

Medinės perdangos konstrukcija: rąstinių namų sienų storis paprastai gali būti nuo 15 iki 35 cm, jie gali būti apvalūs (kaip dabar madinga Šiaurės Amerikoje) ar keturkampiai. Rąstiniai sienojai gali būti apvalūs žievinti (natūralūs), apvalūs tekinti, apipjauti iš dviejų šonų, apipjauti iš keturių šonų, klijuoto tašo. Iš esmės tai labiau estetinis klausimas, nors keturkampiai rąstai savaime padidina sienos storį.

Yra bendri šios statybos būdo principai. Anot „UAB Tekmega“ direktoriaus Dariaus Sudvojaus, rąstai turi gulti vienas ant kito ne siauresne kaip ½ rąsto storio pločio aukštuma. Vidaus pertvaros taip pat turi būti kuo daugiau iš rąstų. Renčiant rąstinį namą tam tikrose vietose būtinos vidinės pertvaros iš rąstų namo konstruktyvui stabilumui išlaikyti. Durų ar langų staktos negali tvirtintis tiesiai ant rąstų sienos.

Geri statybininkai pasakytų, kad svarbiausias namo elementas - pamatai. Kartais manoma, kad rąstiniams namams galima daryti išimtį: esą, šiems namams pamatai reikalingi, tačiau jų gali ir nebūti. Rąstai susikabina taip tvirtai, kad nei įšalas, nei vėjas ar kiti mūsų klimatui įprasti reiškiniai jų negali išjudinti: medis - tarsi gyvas organizmas - gali išsilenkti, pakeisti formą, spalvą, tačiau neišsineria iš bendros namo konstrukcijos.

Medinės perdangos privalumai ir trūkumai

Bandant priimti sprendimą, kokią perdangą montuoti statant individualų gyvenamąjį namą, gali atrodyti, kad alternatyvų yra nemažai. Populiarios išlieka gelžbetoninės monolitinės ir medinės perdangos, rečiau įrengiamos plieninės - sijinės perdangos.

Medinė perdanga populiari dėl to, kad ji sąlyginai pigi. Žmogus ją gali įsirengti pats, o be to, daug kas turi savo medienos, todėl išlaidos tikrai nedidelės. Be to, prieš montuojant medinę perdangą reikia atkreipti dėmesį į namo projektą. Tik tuomet projektuotojas turėtų apskaičiuoti, kokio storio sijas naudoti ir koks turėtų būti žingsnis tarp jų.

Vienas pagrindinių medinės perdangos minusų - sąlyginai prasta garso izoliacija. Net montuojant medinę perdangą su 10-15 centimetrų storio izoliacine medžiaga, tikėtina, kad garso izoliacija nebus tokia gera, kaip norėtųsi. Negana to, medinė pertvara apsunkina ir šildomų grindų įrengimą. Visgi išeitis turintiems medinę perdangą yra: tiek garso izoliacijos, tiek šildomų grindų problemą galima bandyti išspręsti virš perdangos montuojant sausųjų grindų plokštes.

Medinės perdangos šiltinimas

Norint pasiekti optimalų šilumos išsaugojimą ir komfortą patalpose, būtina pasirūpinti kokybišku šių perdangų apšiltinimu. Tinkamai apšiltintos perdangos padeda išvengti šilumos nuostolių, sumažinti energijos sąnaudas bei pagerinti patalpų mikroklimatą. Be to, jos apsaugo konstrukcijas nuo drėgmės kondensacijos, kuri gali lemti pelėsio atsiradimą ir medienos irimą.

Šiltinimas yra vienas iš svarbiausių žingsnių siekiant sumažinti namo energijos suvartojimą. Mažesnės šilumos nuostoliai reiškia mažesnes sąskaitas už šildymą ir mažesnį anglies dioksido išmetimą į aplinką. Renkantis šiltinimo medžiagas, svarbu atsižvelgti į jų šiluminę varžą, ekologiškumą bei montavimo paprastumą.

Šiltinimo medžiagos

• Mineralinė vata (Knauf Supafil, ISOVER InsulSafe, Thermofloc) - efektyvi, nedegi, pasižyminti geromis šilumos izoliacinėmis savybėmis.
• Ekologiškos birios medžiagos (celiuliozė, ekovata) - tvarus pasirinkimas, pasižymintis geromis garso izoliacijos savybėmis.
• Medžio plaušo plokštės - natūrali ir kvėpuojanti alternatyva, padedanti išvengti kondensato susidarymo.

Šiltinimo būdai

Jei medinė perdanga yra tarp aukštų ar nešildomame pastogės aukšte, ją galima apšiltinti iš viršaus. Tai daroma klojant izoliacinį sluoksnį tarp sijų arba virš jų. Toks būdas leidžia efektyviai sumažinti šilumos nuostolius ir lengvai pasiekti visas sunkiai prieinamas vietas.

Jei prieiga iš viršaus yra ribota arba perdanga turi būti apšiltinta iš gyvenamųjų patalpų pusės, galima taikyti šiltinimą iš apačios. Tai dažniausiai atliekama įrengiant pakabinamas lubas ir tarp jų įdedant šiltinimo sluoksnį.

Vienas iš efektyviausių sprendimų - naudojant įpučiamą birią šiltinimo medžiagą, pavyzdžiui, Knauf Supafil ar ISOVER InsulSafe. Šis metodas leidžia užpildyti visus plyšius ir tarpus, užtikrinti gerą šilumos izoliaciją ir sumažinti šilumos tiltelius.

Šiltinimo medžiagos įrengimas - pasirenkama tinkama izoliacinė medžiaga ir ji tolygiai paskleidžiama tarp sijų arba virš jų. Jei naudojamas birus šiltinimas, užtikrinama, kad užpildomi visi tarpai ir nesusidaro oro ertmės.

Vėdinimas ir drėgmės kontrolė

Kadangi medinės perdangos yra jautrios drėgmei, būtina užtikrinti tinkamą vėdinimą. Naudojant garo izoliacijos plėveles ar kvėpuojančias membranas, galima apsaugoti konstrukcijas nuo drėgmės kaupimosi, užtikrinti ilgaamžiškumą ir išvengti pelėsio atsiradimo.

Garso izoliacija

Į medines perdangas daugelis meistrų žiūri skeptiškai pirmiausia dėl garso izoliacijos. Tačiau kai kuriais atvejais betoninės perdangos įrengti tiesiog neįmanoma. Pavyzdžiui, renovuojamuose senos statybos namuose ar karkasiniuose namuose.

Medinę perdangą turintys individualių namų savininkai paprastai pasitiki senu metodu - tarpus tarp sijų užkamšydami stiklo vata. Tuomet tikimasi, kad perdanga sulaikys garsą tiek ateinantį iš pirmojo aukšto, tiek iš antrojo. Tačiau ekspertų teigimu, stiklo ar akmens vata nėra efektyvus būdas.

Siekiant geros garso izoliacijos tarp pirmo ir antro aukšto pirmiausia reikėtų pagalvoti, kaip atskirti medines perdangos dalis, kad šios neperduotų garso keliamos vibracijos. Šiuo atveju derėtų naudoti gumines tarpines. „Guminės tarpinės veikia tarsi amortizatorius. Jos neleidžia garsui persiduoti iš vienų medinių detalių į kitas. Tai vienas iš sprendimo variantų, norintiems turėti gerą medinės perdangos izoliaciją“.

Visgi nuo prasto garso izoliacijos pilnai neapsaugos ir guminės tarpinės. Be to, nereikėtų visiškai nurašyti ir stiklo vatos. Būtent ji gali tapti pirmuoju „izoliacinio sumuštinio“ sluoksniu. Tiesa, jo tokio reikėtų ne vienintelio.

Vienas iš efektyvesnių garso izoliacijos medinei perdangai įrengimo būdų yra padaryti savotišką „sumuštinį“. Pirmiausia, į tarpą tarp sijų reikėtų sukaišioti 100 milimetrų storio stiklo vatos lakštus. Kamšant nereikėtų lakštų pernelyg suspausti - lakštas turėtų būti maždaug 1 centimetru platesnis nei tarpas tarp sijų. Tuomet ant sijų reikėtų dėti 12 milimetrų storio OSB plokštes. Ant jų - iki 20 milimetrų medžio plaušo plokštes. Tiesa, kai kurie specialistai pataria dėti 40 milimetrų medžio plaušo plokštes. Tačiau Š. Aleksandravičiaus teigimu, standartinėms gyvenamosioms patalpoms tokio storio medžio plaušo plokščių sluoksnis nereikalingas. Visgi toks „pyragas“ nėra itin pigus malonumas. Dėl to kai kurie šeimininkai bando lietuvišką variantą: pakamšo tarpus tarp sijų stiklo vata ir ant grindlenčių deda kelių centimetrų storio putų polistirolo plokštes. Tuomet ant tokios paprstos sistemos deda grindų dangą. Ekspertų teigimu, tai nėra pats blogiausias variantas, tačiau tikrai verta paieškoti geresnių.

„Jeigu dedamos putplasčio granulės ar plokštės, geriausia grindis apskritai betonuoti. Betonas - vienas geriausių sprendimų norint sukurti gerą garso izoliaciją tarp pirmo ir antro aukštų“, - sako G.

Medinės perdangos yra jautrios vibracijai, kurią žmogus sukelia vaikščiodamas. Tai gali sukelti girgždėjimą, ypač senesnių technologijų namuose. Šiai problemai spręsti rekomenduojama naudoti medvaržčius (arba specialias suktas, įpjautines vinis), kurios neleidžia perdangos kraštams kilnotis, bei priklijuoti perdangą montažiniais klijais. Tarpas tarp perdangų sijų neturėtų būti didesnis nei 600 mm, kad sumažėtų plokštės linkis. Tarp OSB plokščių turėtų būti paliktas 3 mm tarpas, o nuo sienų - 6-12 mm. OSB plokščių sujungimai turi turėti grindų sijų atramą. Jei plokštės su špuntu, atramos atitaikyti nebūtina, nes špunto profilis automatiškai formuoja tarpą.

Perdangų tipai ir jų savybės

Perdanga - horizontali namo konstrukcija, atitverianti du namo aukštus, aukštą nuo palėpės arba dengianti kitas patalpas, kaip, pavyzdžiui, rūsį. Tai sudėtinė konstrukcija, turinti atlaikyti lenkimo poveikį, kuris susidaro nuo vertikaliai virš jos veikiančių pertvarų, įrenginių, gyventojų, baldų apkrovų bei savojo svorio. Perdangos yra remiamos ant išorinių namo sienų ir laikančiųjų pertvarų (arba pamatų), o esant dideliems tarpatramiams, pridedamos ir klijuoto medžio sijos, metalinės sijos bei kolonos. Perdangos konstrukcija „suriša“ namą, pridėdama papildomo standumo ir stabilumo.

Pagal funkcinius požymius perdangos skirstomos į: rūsio, esančias virš rūsio patalpų, tarpaukštines, atskiriančias gretimus aukštus, ir pastogės, esančias virš viršutinio aukšto. Pagal degamumo laipsnį perdangos yra trijų tipų: nedegamosios, sunkiai degamosios ir degamosios.

Rūsio perdanga - horizontali konstrukcija, skirianti rūsį nuo medinio aukšto virš jo. Vieni klientai daro šią perdangą betoninę, kiti - medinę.

Grindys - kai namo pamatai yra stulpiniai, grindims suformuoti dedamas medinis grindų skydas. Tai beveik tokia pati konstrukcija kaip tarpaukštinės perdangos.

Tarpaukštinė perdanga - lubų/grindų konstrukcija tarp pirmojo ir antrojo namo aukštų. Karkasiniame skydiniame name ji visada medinė. Karkasiniuose skydiniuose namuose naudojamos medinės perdangos - tai sijos su jas dengiančiu lentų paklotu arba plokšte ir kitais reikalingais sluoksniais.

Viršutinio aukšto perdanga / pastogės perdanga - lubos, atitveriančios viršutinį namo aukštą nuo palėpės. Jos dažniausiai formuojamos su stogo santvarų horizontaliosiomis sijomis. Dėl iš palėpės esančių mažesnių apkrovų nei iš gyvenamojo aukšto, ši perdangos konstrukcija dažniausiai būna paprastesnė.

Pagrindinė ir dažniausiai pasitaikanti medinė perdanga - tai perdanga tarp namo aukštų.

Grindų danga - baigiamasis grindų sluoksnis (su paklotu), dažniausiai dedamas tiesiai ant OSB plokštės. OSB plokštė - grindimsstandartiškai naudojama impregnuota 22 mm (esant c/c 600 mm) plokštė. Taisyklingas jos montavimas padeda išvengti grindų girgždėjimo.

Medžio karkasas - iš apskaičiuotų (skerspjūvių, maksimalių ilgių ir tarpų) sijų sukaltas medinis perdangos karkasas.

Apšiltinimas - kadangi perdanga yra tarp aukštų ir skiria dvi pilnai gyvenamąsias vidaus patalpas, šilumos izoliacija čia nebūtų būtina. Tačiau šiuo atveju ji labiau naudojama kaip garso izoliacijos elementas, kad neliktų tuščios ertmės aidui susidaryti, nes vaikščiojant antro aukšto grindimis jos dundėtų. Minimalus rekomenduojamas izoliacijos storis - 100 mm, bet galima karkasą užpildyti pilnai.

Loteliai - mediniai tašeliai, dažniausiai 45×45 mm skerspjūvio, kalami priešinga kryptimi nei sijos, po izoliuotu perdangos karkasu. Tam, kad jų tarpuose ir prie jų būtų išvedžioti ir pritvirtinti elektros laidai, apšvietimas. Šiuos lotelius galima didinti, esant poreikiui (pvz.: LED apšvietimui dažnai reikia 70 mm lotelių).

Gipsas - arba bendrai pavadinkime lubų apdailos plokštė. Tai gali būti ir medinė vidaus dailylentė, ir pakabinamos lubos. Jei pasirenkamos gipso kartono plokštės, lotelius (minėtus aukščiau) rekomenduojame montuoti c/c 400 mm, kad plokštės neišlinktų.

Norvegijoje ir Švedijoje taip pat esame darę ir akustines priešgaisrines perdangas. Joms dedami papildomi sluoksniai. Vienas iš sprendinių: tarp parketo ir OSB dedama „plaukiojanti“ grindų gipso kartono plokštė ir 2 cm kieta vata, o iš apačios loteliai yra tvirtinami ne tiesiogiai prie karkaso sijų, bet ant specialių metalinių profilių ir dedamas papildomas (iš viso du) gipso kartono sluoksnis. Jei yra poreikis spec. perdangai, ją suprojektuoti turi vietinis šalies inžinierius/specialistas, kad atitiktų visus keliamus reikalavimus.

Mūsų namuose naudojame sertifikuotas C24 stiprio medines sijas. Jų skerspjūvis ir ilgis individualiai skaičiuojamas kiekvienam projektui pagal jo paskirtį ir atitenkančias apkrovas. Mažų patalpų namams dažnai naudojamos 45×220 arba 45×240 skerspjūvio sijos.

Lentelėje yra apskaičiuoti maksimalūs galimi perdangų sijų ilgiai esant aprašytai apkrovų sąlygai ir naudojant C24 medieną. Tai atskaitos lentelė bendrai informacijai, rekomenduojame kiekvieną perdangą apskaičiuoti pagal to projekto sąlygas individualiai.

Pavyzdžiui, jei pridedamas 50 mm betono sluoksnis grindų šildymui, skaičiai jau bus visai kitokie. Taip, dažniausiai dedamas 50 mm storio betono sluoksnis šildomų grindų formavimui. Svarbu, kad betono svoris būtų įskaičiuotas į perdangai atitenkančias apkrovas. Dėl to visada klausiame savo klientų, kokius papildomus grindų sluoksnius planuoja kloti.

Nėra būtina, tačiau rekomenduojama dėti bent 100 mm apšiltinimo, kad būtų išvengta aido perdangos viduje.

Alternatyvos medinei perdangai

Statantys dviejų aukštų namą neišvengiamai susidurs su klausimu - kokią perdangą montuoti. Monolitinės gelžbetoninės perdangos montuojamos tuomet, kai planuojama, jog jas veiks stiprios apkrovos, o namas turi sudėtingą formą, trukdančią panaudoti gelžbetonines surenkamas perdangas.

Pasak jo, medinė perdanga neišvengiama tuomet, kai namas karkasinis.

tags: #apie #medines #tarauksines #perdangos