Apdailos medžiagų poveikis aplinkai ir žmogaus sveikatai

Nors visiškai aplinkai nekenksmingų medžiagų praktiškai nėra, kasdien pirkdami įvairias prekes turėtume daugiau dėmesio skirti jų sudėčiai. Išmokus kelis cheminių medžiagų burtažodžius, paaiškės ne tik, kad vartojame per daug produktų, kurie kartais mums visai nėra reikalingi, bet ir bus lengviau atskirti tam tikrus pavojus, paslėptus po sudėtingų terminų pavadinimais. Apie tai kalbėta Baltijos aplinkos forumo seminare „Kasdien naudojamų gaminių sudėtis ir galimas poveikis sveikatai bei aplinkai“.

Kaip akcentavo Baltijos aplinkos forumo cheminių medžiagų ekspertė Laura Stančė, yra trys pagrindinės cheminės medžiagos, kurių reikėtų vengti perkant kasdienio naudojimo produktus: ftalatai, perfluorangliavandeniliai bei polibrominti difenileteriai (PBDE). Kiekvienoje iš šių grupių slypi tam tikras pavojus.

Ftalatai

Ši cheminė medžiaga dažniausiai aptinkama kosmetikoje ir buitinėje chemijoje. Kosmetikoje ji slepiasi po pavadinimais „Parfum“, „Fragrance“, „Kvapai“ ir gali būti žymima raidėmis, kaip DBP, DEP, DMP, DEHP ir BBP. „Pirmoji sintetinius kvapus panaudojo Coco Chanel savo kvepalams Channel Nr. 5“, - pažymėjo L. Stančė. Šiuo metu beveik visuose (net ir brangiuose kvepaluose) yra naudojami sintetiniai kvapai, o etiketėje gamintojas gali įrašyti tik žodį „Parfum“, nes tai laikoma komercine paslaptimi.

Todėl alergiški asmenys gali patirti reakcijas net ir natūralūs aliejai gali būti provokuojantys. Pasitaiko kremų su daugiau kaip 100 ingredientų sudėtimi. Ftalatai aptinkami ne tik kosmetikoje, bet ir minkštuose plastmasiniuose žaisluose, kūdikių buteliukuose ir čiulptukuose, kur jie naudojami kaip lankstumo suteikiantis priedas. Rekomendacija - rinktis alternatyvas, tokius plastikinius žaislus keisti mediniais.

Taip pat pasiūlyta vengti įvairių dangų, plastmasinių staltiesių, seilinukų, dušo užuolaidų. Vietoj jų patartina naudoti parketą, natūralų linoleumą, natūralias medžio grindis ir medžiaginius dušo užuolaidas bei staltieses.

Perfluorangliavandeniliai (PFAS)

Ši medžiaga dažnai aptinkama nesvylančiuose puoduose ir keptuvėse, taip pat aplinkai atspariuose audiniuose. Gaminių sudėtyje žymima kaip Teflonas, PTFE, Gore-Tex, Fluoro arba PFAS/PTFE junginiai. L. Stančė paaiškino, kad nauja keptuvė nėra pavojinga, tačiau jei ji susibraižo ir toliau naudojama, šios medžiagos gali patekti į maistą. Perkaitinus keptuvę iki 300 laipsnių, PFAS gali išsiskirti. Namų gyvūnai gali būti ypač pažeidžiami.

PFAS gali būti ir spragintų kukurūzų pakeliuose, picos dėžėse bei kepimo popieriuje, kuriame gali būti plėvelių, užtikrinančių riebalų nepraleidimą. Rinktis rekomenduojama keptuvę be PFAS arba keraminę keptuvę, kuri jų sudėtyje neturi. Taip pat gali būti PFAS drabužių ir baldų, bei gesintuvuose ar įrangoje.

Polibrominti difenileteriai (PBDE)

PBDE mažina degumą ir dažnai naudojama elektros prietaisuose, plastikuose, balduose ir drabužiuose. Žaisluose gali būti kaip elektronikos prietaisas arba kamšalas. Ekspertė pažymi, kad šios medžiagos savaime nėra blogos, tačiau reikia rinktis atsakingai: pasvarstyti, kiek joms tikrai reikia, pirkti iš ES šalių gamintų prekių, domėtis gamintojo politika.

Rizikos vertinimas ir LOJ

Lakieji organiniai junginiai (LOJ) - didelė cheminė medžiagų grupė, kuri lengvai garuoja kambario temperatūroje ir randama daugelyje kasdienių produktų: dažų, valymo priemonių, statybinių medžiagų, kosmetikos. LOJ poveikis sveikatai ir aplinkai gali būti įvairus: kvėpavimo takų sudirginimas, alerginės reakcijos, galvos skausmai, pykinimas, o kai kurie LOJ - kancerogenai (pvz., benzenas ir formaldehidas). Jie taip pat prisideda prie oro taršos ir fotocheminio smogo formavimosi.

Siekiant mažinti LOJ poveikį: naudoti produktus su mažesniu LOJ kiekiu, užtikrinti gerą ventiliaciją, rinktis natūralias alternatyvas, šviesti save ir aplinkinius apie LOJ keliamus pavojus.

LOJ tyrimai ir visuomenės poveikis

Baltijos aplinkos forumas kartu su partneriais atliko tyrimus Baltijos regione, įskaitant Kauną ir Šilalės rajoną, kur rasti bisfenolis A, ftalatai, alkilfenoliai ir farmacinės medžiagos, kurios kelia pavojų tiek žmogaus sveikatai, tiek gamtai. Taip pat buvo įvardinti PFAS ir kiti junginiai, kurie randami maisto pakuotėse, kosmetikoje, buitinėje chemijoje. Tiriant, įmanoma nustatyti, iš kokių šaltinių jie kilę, nors tikslūs šaltiniai kartais yra sunkiai nustatomi.

NonHazCity projektas siekia šviesti visuomenę, skatinti žaliąsias pirkimo praktikas ir stiprinti savivaldybių kompetencijas. Akcentuojama, kad didesnį dėmesį reikėtų skirti ne tik pavienėms medžiagoms, bet ir jų mišiniams, nes sąveika gali būti pavojinga, tačiau dažnai nėra įvardyta tiksliai.

Pavojingų medžiagų kelias į žmogaus organizmą

Cheminės medžiagos patenka į organizmą kvėpuojant, valgant, geriant vandenį arba per odą. Dažnai poveikis yra sisteminis arba vietinis, priklausomai nuo junginių pobūdžio ir ekspozicijos vietos. Pavyzdžiui, formaldehidas ore gali sukelti dirginimą, o jo koncentracijų didėjimas gali paskatinti pavojingus simptomus. Todėl svarbu vertinti riziką ir siekti sumažinti pavojingų medžiagų paplitimą buityje.

Be to, daugelis pavojingų medžiagų atsiranda renovuotuose namuose dėl medžiagų sudėties ir sukeltų dulkių koncentracijų. Tyrimai rodo, kad renovuotuose ir senos statybos namuose dulkių koncentracijos bei CO2 kiekiai gali skirtis. Pasak tyrėjų, renovuoti namai turi didesnę dulkių koncentraciją vienkartinio patekimo atveju, o naujos statybos namai dažnai pasižymi žemesniais CO2 lygiais.

Teisinė ir prevencinė perspektyva

Cheminių medžiagų reglamentavimas ES yra ilgas ir sudėtingas, reikalaujantis daug metų tyrimų. Europos Komisija teigia, kad įstatymai nustato kiekių limitus aplinkos ore bei pramonės gaminiuose, tačiau mišinių tarpusavio sąveika yra tik retai tiriama ir rizika nepakankamai įvertinta. Todėl svarbu ne tik vengti tam tikrų medžiagų, bet ir žvelgti į jų bendrą poveikį bei skatinti žaliąsias pirkimo praktikas.

Apie NonHazCity: projektas siekia šviesti visuomenę, mažinti pavojingų cheminių medžiagų paklausą, stiprinti savivaldybių darbuotojų kompetencijas, skatinti smulkiojo ir vidutinio verslo atsakingą veiklą. Dėl to ateityje bus startuojamos gyventojų akcijos Šilalės ir Kauno rajonuose, skatinančios rinktis saugesnius kosmetikos ir buities chemijos produktus arba visai jų atsisakyti.

• Rinktis produktus su mažesniu LOJ kiekiu ir be PFAS ar ftalatų.
• Svarstyti apie natūralias bei ekologiškai draugiškas alternatyvas.
• Atkreipti dėmesį į etiketes ir gamintojo politiką dėl cheminių medžiagų sudėties.
• Užtikrinti gerą patalpų vėdinimą, ypač naudojant chemines priemones.

Duomenų ir rizikos vertinimo pavyzdžiai

1) Pavyzdys apie bisfenolį A ir ftalatus mėginiuose iš didžių miestų ir regionų - nustatyta jų paplitimas, kilmė ir galimas poveikis. 2) PFAS paplitimas balduose, drabužiuose bei plėvelėse užtikrinančiose maisto apsaugą. 3) LOJ poveikis sveikatai: kvėpavimo takų dirginimas, alergijos, galvos skausmai, vėžio rizika.

Šiame kontekste svarbu suprasti, kad cheminės medžiagos veikia žmogų per įvairias trajektorijas ir laiką. Rizika susijusi su koncentracija ir ekspozicija, o saugaus kiekio negali būti deklaruojama kaip absoliuti. Tačiau informuotas vartojimas ir kritinis požiūris į etiketes gali padėti sumažinti riziką kasdienėje aplinkoje.

tags: #apdailos #medziagu #kenksmingumas #aplinkai