Šis interviu atskleidžia plačią Antano Maziliausko veiklos paletę: mokslo įtaką valstybei, jo administracinę ir inovacijų kryptį Žemės ūkio akademijoje, bei asmeninį požiūrį į bendruomenę ir kultūrą. Autorius perteikia ne tik profesionalų kelio eigą, bet ir žmogaus santykį su žmonėmis bei atsakomybę už tvarų pažangą.
Kilmė, šeima ir jos poveikis pasaulėžiūrai
Esu kaimo vaikas, Kėdainių rajono pakraštyje esantis Paaluonio kaimas yra mano tėviškė, kurioje iki šiol vis dar apsilankau. Smagu, kad ši gyvenvietė turi puikią, stiprią ir aktyvią bendruomenę. Prieš kelias metus jos veikloje ir pats gana aktyviai dalyvavau. O mano tėveliai buvo paprasti dirbantys kaimo žmonės. Mama buvo laiškininkė, tėtis - savamokslis zootechnikas. Dar tėveliai abu buvo giedoriai, kaimo laidotuvėse giedodavo ir mus, savo vaikus, kartu dažnai vesdavosi. Tėveliai labai mėgo bendrauti, visada buvo tarp žmonių. Aš taip pat gerai jaučiuosi tarp žmonių, man patinka ten, kur jų daug ir reikia kažką daryti, išspręsti kokias nors problemas.
Mokslo kelias ir ankstesni užsiėmimai
Kol buvau mokinys, tikrai negalvojau ir nesvajojau suktis mokslo pasaulyje. Nors mokslai mokykloje man sekėsi tikrai gerai, bet turėjau daug visokių užsiėmimų, daug kas man buvo įdomu, todėl labai daug prie knygų palinkęs sėdėti nemėgau, tad ir pažymių buvo visokių. Baigiau aštuonmetę Juodgirio mokyklą, vėliau vidurinę lankiau Ariogaloje.
Inžinerinės veiklos mane traukė nuo mažų dienų. Kai mokiausi vidurinėje mokykloje, per vasaros atostogas dirbdavau. Teko padirbėti ir melioracijoje pagalbiniu prie tikro inžinieriaus arba prie griovių šlaitų velėnavimo. Patiko matyti ir pačiam suprasti, kaip tvarkomas vanduo laukuose, kaip veikia ir kokios sudėtingos yra melioracijos sistemos. Teko padirbėti ir prie statybos darbų.
Specialybės pasirinkimas ir kelias į mokslą
Aš niekada nebuvau tas, kuris raudonais diplomais baigia. Kaip jau minėjau, tiek mokinys, tiek studentas aš visada būdavau prie tų stipresnių, bet ne vien mokslams atsidavęs. Po studijų turėjau darbo paskyrimą į Ariogalą, bet gavau kvietimą likti akademijoje, stoti į doktorantūrą, tad taip ir padariau. Net keletą metų praleidote Afrikoje, Alžyre, ten dirbote ir gyvenote?
Į Alžyrą išvykau vienoje iš šios šalies aukštųjų mokyklų dėstyti hidrotechnikos. Išvykau kartu su šeima - žmona ir dviem dar visai mažais sūneliais. Afrikoje hidrotechniniai projektai yra labai svarbūs - vieniems regionams vandens trūksta, kitiems atvirkščiai - per daug. O kur dar netolygus kritulių pasiskirstymas, sezoniniai lietūs, jų sukeliami potvyniai, o vėliau sausuoju laikotarpiu kenčiama sausra. Afrikoje daug visokių įdomių problemų, susijusių su vandeniu. Užpernai po ilgos pertraukos vėl apsilankiau Alžyre. Deja, šioje šalyje kone dešimt metų vyko pilietinis karas, kuris Alžyrą grąžino gerokai atgal.
Tą laiką lydėjo projektai, susiję su vertikaliąja hidroponija: pašarų gamybai naudojami uždarose patalpose be dirvožemio ir su labai nedaug vandens užauginami daigintų grūdų želmenys. Alžyriečius tai sudomino, taip pat jų poreikiai - pasimokyti, kaip organizuoti universiteto vidinės kokybės užtikrinimo sistemas. Taigi Žemės ūkio akademija kartu su Estijos mokslininkais pradėjo didelį trejų metų projektą, padedantį Alžyro universitetams kelti savo mokslo įstaigų kokybę.
Afrikos patirtis ir platesnis pasaulio kontekstas
Afrika labai įdomus žemynas: Mauritanija, Uganda, Nigerija, Dramblio Kaulo Krantas, Gana, Malis, Senegalas, Nigeris, Burkina Fasas. Nors skurdo problema yra, vertinant pokyčius, per pastarąjį dešimtmetį matyti teigiami poslinkiai. Kartais progresą stabdo konfliktai ir gamtos nelaimės, bet manau, Afrikoje nėra pavojingiau nei Europoje. Tarkime, ūkinė bendruomenė vietoje kurioje matai šiltesnį priėmimą, kai atvyksti su sprendimu, žmonės susirenka bendrauti ir padėti išspręsti klausimus. Grįžęs iš Alžyro į Žemės ūkio akademiją nenorėjau palikti šilto Afrikos klimato.
Grįžęs į Lietuvą, gavau kvietimą dirbti Žemės ūkio ministerijoje - ketverius metus dirbau ten Melioracijos ir aplinkos skyriaus vedėju, vėliau vadovavau visam Žemės ūkio ir maisto departamentui. Tai buvo įdomus laikotarpis prieš stojant į ES, kur reikėjo peržiūrėti ir suderinti teisės aktus. Čia prancūzų kalba padėjo išvengti vertimo klaidų, nes anksčiau informacija kartais iškraipoma, kai verčiama per kelis kalbos lygius.
Mokslas, verslas ir inovacijos Žemės ūkio akademijoje
Kaip mokslininką palaikė ir patraukė verslas? Verslininko duona patiko, nors ji sunki. Sukūrėme konsultavimo-projektavimo įmonę, daug infrastruktūrinių projektų sukurta ir įgyvendinta Lietuvoje ir už jos ribų. Štai naujosios laboratorijos ir infrastruktūra - akinama prancūzų, vokiečių universitetų standartams. Mūsų laboratorijos šiandien turi panašią įrangą kaip didžiųjų Europos šalių laboratorijos.
Siekis - įtraukti verslą į mokslą: projektai su verslu, mecenatai, ilgalaikė partnerystė. Tačiau demografijos iššūkiai ir finansavimo apribojimai kelia nerimą: kartelės riboja priėmimą, regionų abiturientai dažnai neturi galimybių patekti į valstybines vietas. Esame nuosekliai raginami didinti aukštąsias studijas, nors finansavimas ir kartelės riboja plėtrą. Pasakysiu tiesiai: jeigu toliau finansuos studijų vietas nevienodai, Lietuvoje kils didelis trūkumas žemės ūkio specialistų.
Šiuo metu Lietuva turi iškilų žemės ūkio mokslo potencialą: mokslininkai turi patentuotų trąšų, technologijų, ir dalyvauja tarptautinėse konferencijose. Esu Švedijos karališkosios žemės ir miškų mokslų akademijos užsienio narys, laikau studijas Vageningeno, Kalifornijos ir Kornelio universitetuose - tai žymiai skatina supratimą apie globalias mokslines tendencijas. Tačiau finansavimas turi būti didesnis, kad galima būtų konkuruoti su pasaulio lyderiais.
Ateityje įžvelgiu tą patį - hidrotechnikos specialistai bus itin reikalingi. Seminariai apie melioracijos atnaujinimą rodo, kad iššūkių daug, o priėmimo į hidrotechnikos programas skaičiai šįmet dar žemiau. Svarbu įtraukti regionų jaunuomenę į studijų procesą ir suteikti galimybes pasiruošti egzaminams be papildomų kliūčių.
Ateities prioritetai ir ryšys su verslu
Mano vizija - Žemės ūkio akademija kaip traukos vieta žmonėms, suprantantiems, kad ateities profesijų sąrašas keisis, bet egzistuojančios specialybės išliks svarbios: agronomija, miškinystė, hidrotechnikos inžinerija ir pan. Maisto poreikis pasaulyje per trisdešimt metų didės, klimatui kintant, reikės valdyti gamtos reiškinius ir diegti pažangias technologijas: duomenų analizę, jutiklius, misijas su bepiločiais sistemomis ir robotizaciją. Todėl būtina bendradarbiauti su verslu, skatinti investicijas į žemės ūkio sektorių, kurti bendrus projektus ir plėsti mokslinių tyrimų bei komercializacijos ekosistemą. Verslą kviečiame į rėmėjus ir partnerystę, siekdami ilgalaikio bendradarbiavimo.
Turime daug motyvuoto jaunimo, įsteigėme ASU klases Lietuvos gimnazijose - dabar vadinamos VDU ŽŪA klasėmis. Žinau, kad yra ir besiblaškantys jaunuoliai, todėl visada sakau: rinkis tai, kas patinka. Atlikę šias pradinio pasirinkimo pamokas jaunuoliai gali pasiekti puikių rezultatų, net jei pradžioje jų rezultatai nebuvo ryškūs.
Priešingai, kad ir kiek kartų sunkumų, aš tikiu, jog klasikinės žemės ūkio profesijos išliks svarbios. Mes siekiame, kad jaunimas matytų mus kaip perspektyvius ir modernius specialistus, ruošiančius lyderius: turime projektų, laboratorijų, infrastruktūros atnaujinimų ir tarptautinių ryšių. Tačiau laikas parodo, kad reikia kantrybės bei nuoseklumo, kad mokslo ir verslo sąjunga virstų realiais rezultatais.
Kūryba ir kultūra kaip dalis gyvenimo
Be mokslo Maziliauskas kuria grožinę literatūrą. Debiutavau kaip rašytojas, mano naujas romanas "ŠEIMOS GARBĖ" jau 2025 m. birželį atvyko iš spaustuvės. Lietuvių kalba, anglų kalba ir prancūzakalbė auditorija - elektroninės ir spausdintos knygos leidiniai. Taip pat žinomi projektai kultūros srityje: Baraginės jaunimo kapela „Svaja“ ir jos tęsiniai - vaikų kapela „Svajukai“; kapelai vadovauja Antanas Maziliauskas.
Nominacija „Metų ūkis 2024“ – #VDU #ŽŪA Bandymų stočiai
Santrauka
Antanas Maziliauskas jungia mokslinę kompetenciją, administracinį vadovavimą, verslo patirtį ir kultūrinę veiklą, kurdamas tvirtą ryšį tarp universitetų, regionų, verslo ir visuomenės poreikių. Jo požiūris į regionų jaunimą, inovacijas, melioracijos atnaujinimus ir tarptautinį bendradarbiavimą rodo, kaip kryptingai Lietuva gali kurti tvarią žemės ūkio ateitį, kartu ugdydama kultūrinį bei socialinį kapitalą.
tags: #antanas #maziliauskas #instagram #profile