Betono paviršiaus apdirbimo metodai

Betono paviršiaus paruošimas ir apdirbimas yra esminiai etapai, užtikrinantys dangos ilgaamžiškumą, atsparumą ir estetiką. Nuo tinkamo paruošimo priklauso galutinio rezultato kokybė, todėl svarbu žinoti įvairius metodus ir jų taikymą.

Betono paruošimo pagrindai

Betono paviršius turi būti švarus, nedulkėtas ir be šiukšlių, susidariusių dėl abrazyvinio valymo. Dulkes šalinti rekomenduojama šepetėliu, o po to paviršių nuvalyti pramoniniu dulkių siurbliu. Nerekomenduojamas drėgnas valymas, nes po jo reikia 24 valandas džiovinti paviršių.

Betono absoliutus drėgnumas turi būti ne daugiau kaip 4 %. (Santykinis betono drėgnumas turi būti ne daugiau kaip 97%). Vienas iš dažniausiai pasitaikančių betono paviršiaus drėgmės šaltinių yra gruntiniai vandenys. Todėl reikia įsitikinti hidroizoliacijos patikimumu po betono pamatu. Statybinėje praktikoje plačiai paplitęs betono drėgmės patikrinimo metodas yra nedidelio paviršiaus ploto apklijavimas polietileno plėvele (ne mažiau kaip 10 mkm storio, maždaug 1 m x 1 m dydžio plėvelės atraiža lipnia juosta priklijuojama pagal perimetrą vienai parai). Jei vidinėje plėvelės pusėje susikaupia drėgmės kondensatas arba betonas patamsėja, tai liudija apie paviršiaus drėgnumą. Tokiu atveju betono dažyti negalima.

Reikia turėti omenyje, kad betono drėgnumą reikia nustatyti planuojamomis lietų grindų temperatūros ir drėgmės sąlygomis. Pavyzdžiui, atliekant bandymus šildomose patalpose (esant padidintai temperatūrai ir sumažintai oro drėgmei), galima nustatyti drėgmę betone, tuo tarpu nesant šildymo (esant žemesnei temperatūrai ir didesnei oro drėgmei) bandymų metu gali būti nenustatyta perteklinė drėgmė betone dėl žemo vandens garų slėgio.

Paviršius turi būti mechaniškai tvirtas ir nesideformuoti, veikiant mechaninėms apkrovoms iki 25 MPa (250 kg/cm2). Betono atsparumas turi būti ne mažiau 2 N/mm2 (matuojant trūkimo metodu).

Dažomo betono sudėtyje negalima būti keitiklių priedų, turinčių neigiamos įtakos dažymo kokybei. Nežinomos sudėties betonuojamiems paviršiams, o taip pat naudojant anksčiau nepatikrintus keitiklius-priedus, reikia atlikti lakavimo - dažymo testą nedideliame plote, ir nustatyti sukibimą bei kitus lakavimo - dažymo kokybės rodiklius.

Ruošiant betoninius paviršius, eksploatuojamus didelių temperatūros pokyčių sąlygomis, būtina įrengti taip vadinamas „temperatūrines siūles“, neleidžiančias dangai suskilinėti. Vienas iš „temperatūrinių siūlių“ įrengimo variantų parodytas 1 pav.

Naujo betono paruošimas

Naujo betono paviršiai turi kietėti ne mažiau kaip 28 paras, prieš juos lakuojant arba dažant. Kai kuriais atvejais (žemesnė temperatūra, labai storas naujo betono pagrindas, dideli drėgmės svyravimai), reikia laukti iki 60 parų.

Reikia pašalinti kalkių pieną (pageidautina mechaniniu būdu): rotacine šlifavimo mašina, naudojant abrazyvines medžiagas, kurių grūdėtumo numeris 16 arba 36, arba smėliasrove, naudojant gamtinį smėlį arba kvarcą). Kartais naudojamas ėsdinimo rūgštimi būdas nerekomenduojamas dėl žemiau aprašytų priežasčių.

Ėsdinimas rūgštimi

Naujo betono paviršiaus ėsdinimas rūgštimi efektyviai pašalina kalkių pieną. Tačiau po ėsdinimo rūgštimi būtina kruopščiai nuplauti betono paviršių vandeniu, o po to jį išdžiovinti.

Kiti ėsdinimo rūgštimi trūkumai:

• Galimas korozinis rūgšties poveikis plieno armatūrai (apdorojant gelžbetonį), o taip pat plieninėms konstrukcijoms ir įrengimams, kurie gali būti patalpose.
• Ėsdinimo rūgštimi procedūrą atliekančiam operatoriui būtina dėvėti specdrabužius (rūgštims atsparias pirštines, guminius batus, kombinezoną, dujokaukę ir pan.), apsauginius akinius ir specialias kvėpavimo organų apsaugos priemones.

Jei vis dėlto buvo nuspręsta naują betono paviršių ėsdinti rūgštimi, tuomet rekomenduojama naudoti druskos rūgštį, atskiestą iki 10÷15% koncentracijos. Rekomenduojama išeiga 0,5 litro/m2. Betoninio paviršiaus apdorojimo rūgštimi metu atsiranda oro burbuliukai. Reakcija trunka apie 5 min. (Kaip taisyklė, parduodama druskos rūgštis yra 30 % koncentracijos).

Pašaliniai teršalai

Praktiniais sumetimais rekomenduojama įsitikinti, ar betoninis paviršius nesuteptas tokiais teršalais, kaip bitumo, lakų a dažų dėmės, tepalai ir kt. medžiagos, kurios gali užteršti naują betoną statybinių darbų atlikimo metu. Šiuos vietos nešvarumus reikia pašalinti mechaniniais būdais.

Senas betonas

„Senas betonas“ turi būti geros būklės, t.y. jame neturi būti atvirų įtrūkimų ir stambių porų. Esami bei betono valymo metu atsiradę įtrūkimai išskylės turi būti užglaistyti specialiais polimeriniais mišiniais.

Gilūs įtrūkimai prieš glaistant turi būti „atidaryti“ kampiniu šlifavimo prietaisu. Nerekomenduojama naudoti glaistymo mišinių cemento pagrindu, nes jų mechaninis atsparumas plonuose sluoksniuose yra nepakankamas.

Pašaliniai teršalai sename betone

Esant pašaliniams teršalams, rekomenduojama atlikti tokias operacijas:

• Degalų ir tepalų pėdsakus reikia pašalinti garo su plovikliu srove. taip pat galima gramdyti, naudojant karštą natrio hidroksido mišinį. Abiem atvejais būtina imtis maksimalių atsargumo priemonių.
• Būtina dėvėti specdrabužius, pirštines rankų apsaugai, akinius ir kvėpavimo organų apsaugos priemones.
• Gyvulinės ir augalinės kilmės riebalų dėmių pėdsakus taip pat reikia visiškai pašalinti. Skirtingai nei degalų ir tepalų dėmes, šiuos nešvarumus yra ypač sunku išvalyti garo srove arba išplauti natrio hidroksidu. Jei riebalai jau įsigėrė į betoną, tuomet patikimiausias paviršių paruošimo būdas yra mechaninis užteršto betono sluoksnio pašalinimas.

Mechaninis betono apdirbimas

Tinkamai atliktas betono poliravimas iš esmės pagerina visas betono savybes! Mechaninis betono poliravimas - naudojamos įvairios abrazyvinės priemonės. sukietina betono paviršių. optimalūs. Dažniausiai apdirbamas paviršius - betoninės grindys. betoninių grindų poliravimui. pagalba betono paviršius yra išlyginamas ir supoliruojamas.

Betonas nuo seno gerai žinomas, kaip nepaprastai tvirta medžiaga. Nuo seno betono elementai naudojami kaip interjero detalės. sienos ar lubos (pramoninis dizainas). Kauno „Žalgirio arena“). Šie sprendimai puikiai dera kartu. T.y. puikiai dera su nepoliruoto betono elementais. Poliruotas paviršius yra blizgus - tai reiškia gerai atspindi šviesą. T.y. priemonėmis. Betonines konstrukcijas dauguma atvejų galima įrengti virtuvėje ar vonioje. Betoninės grindys yra idealios kai norima šildomų grindų. medžiu ar laminatais. Taip nešvarumus lengviau pašalinsite.

Dažnai pasitaiko betoninių grindų mikro trūkimai (voratinklis), ar net paviršinio sluoksnio atšokimai. barstomais kietikliais sutvirtintas sluoksnis. betoninių grindų įrengimo metu, kurių labai sunku išvengti. Puikus sprendimo būdas - grindų poliravimas, pašalinant pažeistą sluoksnį. apsaugo jį nuo išorės poveikiui.

Nuotraukoje pateiktos suremontuotos betoninės grindys, kurioms atliktas pirminis šlifavimas. trūkimą su nuskėlimais ir 4 įdaužas. parinktos remontinio mišinio spalvos. Poliruotų betoninių grindų įdauža gali atrodyti kaip užpildo akmenukas. betonu. bendras konstrukcijos tvirtumas. nuo detalės nusidėvėjimo. vaizdas. Atlikus poliravimą, betono paviršius gali būti papildomai apsaugotas specialiomis medžiagomis.

Betono struktūra yra poringa (mikro poros), dėl to jis praleidžia ir įgeria skysčius, nešvarumus. Jei betonas, vis gi, įgėrė nešvarumus, negalima jų šalinti rūgštiniais valikliais, nes rūgštis ardo betoną. Poliravimo metu naudojami galingi dulkių siurbliai, kurie nors yra tylūs, bet nepalieka dulkių.

Betoną nudažyti galima keliais būdais. Pvz. dažais (dažniausiai epoksidiniai dažai) padengiamas betono paviršius. Kitas būdas - betono dažymas poliravimo metu „tonavimo“ metodu. spalva įsigeria į betoną. Ir poliruojamas jau nudažytas betono paviršius. Dažymo technologijos didžiausias privalumas - išlieka betono tekstūra. tai nėra skaidrus paviršinis dažas. Spalvą įgauna pats betonas. Ir pvz. Šis marmuro efektas gaunamas švelniai poliruojant betono paviršių, jo beveik nenuimant. T.y. iki blizgesio. paviršiaus kietiklio sluoksnį.

Jau nuo seno žinomas poliruotas betonas „Terazza“ tipo. Tai betonas su atvertais akmenukais. bei dydį. Ženkime toliau! Nesvarbu ar betoninės grindys naujai įrengtos, ar tai ilgai eksploatuojamos betoninės grindys - poliravimas jas gali atnaujinti ir iš esmės pagerina charakteristikas. Mes nekalbam apie teorinį pagerėjimą! Ilgalaikė praktika rodo, kad poliruoto betono charakteristikos pagerėja iš esmės. Tai liudija tokių grindų naudotojai. Svarbu pabrėžti - kuo kietesnis betonas, tuo geriau jis poliruojasi. Nerekomenduojamas itin minkštų betono paviršių poliravimas, nes toks paviršius ne poliruosis, o tiesiog bus nušveičiamas. Galima išeitis - betono paviršiaus sukietinimas.

Pramoniniai objektai dažnai net nesusimąsto kokios svarbos yra jų betoninės grindys. Per betonines grindis nuolat važiuoja autokrautuvai, kitas pagalbinis transportas, juda personalas, sandėliuojamos prekės. Betoninės grindys - vienas iš įrankių, kurie padeda uždirbti pinigus. Tad itin aktualu, kad jos tarnautu kuo ilgiau ir neštu maksimalią naudą. Betono šlifavimas gali padėti išlyginti turimas grindis ar nuimti silpną - dulkantį ar pažeistą sluoksnį. Poliruotas betonas bet kokiam interjerui suteiks solidumo bei prabangos įspūdį. Be to kiekvienam betonas asocijuojasi su tvirtumu. Betono šlifavimas iki akmenukų - „Terazza“ tipo betonas. Pilkas - tolygus poliruotas betonas - suteikia natūralumo bet kokiam interjerui. Toks betonas kartu atrodo apdirbtas ir neapdirbtas.

Betono apdirbamumas

Betono apdirbamumas yra pagrindinė sąvoka, nurodanti, kaip lengvai šviežiai sumaišytas betonas gali būti dedamas, sutvirtinamas ir užbaigiamas nepažeidžiant jo homogeniškumo. Norint užtikrinti bet kokio statybos projekto tvirtumą, ilgaamžiškumą ir kokybę, labai svarbu pasiekti tinkamą apdirbamumą. Apdirbamumas reiškia, kad betoną galima lengvai maišyti, transportuoti, sudėti ir baigti, neatskiriant jo komponentų. Mišinio sklandumas dažnai matuojamas per anuosmukio testas, kuris rodo konsistencijos lygį ir betono tekėjimo lengvumą. Betono apdirbamumo svarbos negalima pervertinti, nes tai tiesiogiai veikia galutinį betono stiprumą, ilgaamžiškumą ir paviršiaus apdailą.

Veiksniai, turintys įtakos betono apdirbamumui:

1. Vandens ir cemento santykis (w/c santykis): Vandens kiekis mišinyje vaidina lemiamą vaidmenį nustatant, kiek skystis ir tinkamas bus betonas. A didesnis w/c santykis sukelia skystesnį betoną, tačiau vandens perteklius gali susilpninti galutinį mišinį, nes susidaro daugiau tuštumų ir sumažėja bendras stiprumas.
2. Agregatų dydis, forma ir tekstūra: Didesnių užpildų paviršiui padengti reikia mažiau cemento pastos, todėl mišinys yra tinkamesnis. Užpildai su lygesniu paviršiumi (kaip natūralūs upių akmenys) pagerina apdirbamumą, palyginti su susmulkintais užpildais, kurių paviršius yra kampinis.
3. Priedai: Cheminiai priedai, tokie kaip plastifikatoriai arba superplastifikatoriai, gali pagerinti betono apdirbamumą nepakenkiant stiprumui.

Betono mišinių kategorijos pagal tinkamumo lygį:

• Neapdorojamas betonas: Pasižymi labai mažu vandens kiekiu, todėl susidaro standus ir atšiaurus mišinys, kurį sunku sudėti ir sutvirtinti.
• Vidutinio apdirbimo betonas: Dažniausiai naudojamas mišinys bendrojoje statyboje. Jis sukuria pusiausvyrą tarp lengvo valdymo ir stiprumo.
• Labai darbingas betonas: Skystas, lengvai tekantis mišinys, kurį galima dėti su minimaliomis pastangomis.

Betono paviršių apdailos metodai

Betono paviršių apdirbimas apima įvairius metodus, kurie gali būti naudojami tiek naujam, tiek senam betonui.

Šlifavimas ir poliravimas

Šlifavimas ir poliravimas yra populiarūs metodai, kuriais siekiama pagerinti betono paviršiaus išvaizdą ir savybes. Šlifavimas gali pašalinti pažeistą sluoksnį, išlyginti paviršių ir paruošti jį tolimesniam apdirbimui. Poliravimas suteikia paviršiui blizgesį ir glotnumą.

Yra dviejų rūšių šlifavimo betono paviršiai: drėgni ir sausi.

• Šlapias šlifavimas: Paprastai aprašytas metodas yra tinkamas naudoti patalpose. Vandens naudojimas turi minkštinimo funkciją, sumažina susidariusių dulkių kiekį ir sumažina abrazyvinių elementų kaitinimą.
• Sausas šlifavimas: Šis apdorojimo metodas yra žymiai populiaresnis, tačiau reikalauja daugiau laiko dėl didelio dulkių kiekio.

Procesas paprastai apima grubų šlifavimą, po kurio seka smulkesnis šlifavimas su skirtingais abrazyviniais grūdeliais. Galiausiai, betono pagrindas gali būti impregnuotas sandarikliu, kuris žymiai padidina atsparumą mechaniniam poveikiui.

Kietų užpildų liejami skiediniai

Kietų užpildų liejami skiediniai naudojami kaip galutinis dėvimas sluoksnis industrinėms, didelių apkrovų grindims, pagal DIN 1100. Galutinis rezultatas naudojant šią dangos sistemą yra ypač kietos bei tankios industrinės grindys, kurios turi ypač gerą atsparumą dilimui ir kitiems aplinkos veiksniams.

Korodur kietų užpildų liejami skiediniai yra atsparūs: benzinui, mineralinei alyvai, tirpikliams, šalčio-šilumos ciklams bei ledo tirpikliams. Tokia grindų danga gali atlaikyti didžiausias dėvėjimosi apkrovas, yra nepralaidi vandeniui, neslidi bei elektrostatiška.

Dangos instaliavimo metodai:

• „Šlapias ant šlapio“: Danga instaliuojama ant šviežiai išpildo betoninio pagrindo.
• „Šlapias ant sauso“: Danga instaliuojama ant sauso betoninio pagrindo, kartu su specialiu Korodur gruntu liejamiems skiediniams.

Dangos storis, priklausomai nuo planuojamos eksploatacijos, prasideda nuo 10mm.

Pagrindiniai šios dangos privalumai:

• Sukuriamas visiškai naujas apsauginis sluoksnis ant betoninio pagrindo paviršiaus, kuris yra nepralaidus, neįgeriantis, atsparus aplinkos poveikiui bei intensyviai eksploatacijai.
• Dinaminiai smūgiai yra absorbuojami per visą dangos storį.
• Pagal DIN EN 13 318 - tokios dangos yra klasifikuojamos ir standartizuojamos pagal atsparumą dilimui, pasirinkus tam tikrą atsparumo grupę - rezultatai yra garantuoti, nes dangos storis yra pakankamas ir nėra rizikos jai susimaišyti su betoniniu pagrindu (taip yra naudojant sausus pabarstus).
• Galima pasirinkti įvairias spalvas bei dangos atsparumo lygius.

Pagrindiniai šios dangos minusai:

• Kadangi minimalus dangos storis yra 10mm, medžiagų išeiga prastesnė nei naudojant sausus kietiklius (pabarstus).
• Instaliacijai reikalinga cementinių skiedinių sumaišymo pompa su automatiniu vandens dozavimu.

Lietuvoje vis plačiau taikomi surenkamojo betono gaminiai su specialiais paviršiaus reikalavimais pastatų fasadų ar interjero įrengimui. Atsirado būtinybė turėti savo norminį dokumentą su aiškiai reglamentuotais reikalavimais betono paviršių kokybei. Standartas „LST 2015. Surenkamieji betoniniai gaminiai. Paviršiaus išvaizdos charakteristikos ir jų tikrinimo metodai“ yra taikomas surenkamųjų betoninių gaminių paviršiaus charakteristikoms įvertinti pagal jų struktūrą, tekstūrą ir spalvą. Šiame standarte pateikiami surenkamųjų betono gaminių paviršiaus tipai ir jų apdirbimo būdai, reikalavimai paviršiaus charakteristikoms bei jų tikrinimo metodai.

tags: #ant #pavirsiaus #uzpustas #betonas