Kostiumą sudaro - vilnonis gausiai nugaroje rauktas sijonas, rankinio audimo marškiniai su raudonais žičkais, rankomis austa prijuostė, vilnonė liemenė su klostelėmis nuo liemens. Juostą ir pasijonį galite pasirinkti ar įsigysite. Kostiumą sudaro - vilnonis gausiai nugaroje rauktas sijonas, gausiai rankomis siuvinėti lininiai marškiniai, rankomis austa prijuostė, puošta iš audinio išlankstytais trikampėliais, aksominė 4 skvernelių liemenė su rankų darbo suvarstymais. Juostą ir pasijonį galite pasirinkti ar įsigysite.
DĖMESIO! Kostiumą pagal Jūsų išmatavimus pasiūsime po liepos 6d. Detalius nurodymus kaip išsimatuoti atsiųsime el. Kostiumą sudaro - vilnonis gausiai nugaroje rauktas sijonas, marškiniai puošti rankinio audimo raudonais žičkais, sniego baltumo prijuostė, puošta rinktiniais raudonais raštais, vilnonė liemenė su klostelėm nuo liemens. Juostą ir pasijonį galite pasirinkti ar įsigysite. Kostiumą sudaro - vilnonis gausiai rauktas sijonas, lininiai raudonais įaudimais puošti marškiniai, lininė prijuostė, rankomis austa liemenė su klostelėmis bei rankomis pinta juosta. Kostiumą sudaro - vilnonis gausiai rauktas rankinio audimo sijonas, lininiai puošti nėriniais marškiniai, rankinio audimo prijuostė, prabangaus brokato liemenė puošta suvarstymais bei rankomis austa pintinė juosta. Juostos tokios šiuo metu neturime ir artimiausiu metu neturėsime. DĖMESIO! Kostiumą pagal Jūsų išmatavimus pasiūsime po liepos 6d. Detalius nurodymus kaip išsimatuoti atsiųsime el. Kostiumą sudaro - vilnonis gausiai rauktas rankinio audimo sijonas, lininiai raudonais įaudimais puošti marškiniai, rankinio audimo prijuostė, žakardo liemenė puošta aukso spalvos juostelėmis bei rankomis austa rinktinė juosta.
Kostiumą sudaro - vilnonė liemenė, pusvilnonės kelnės, lininiai tunikinio kirpimo marškiniai su iš medžiagos išlankstytais dantukais, rankomis pinta juosta. Kostiumą sudaro - kelnės, lininiai marškiniai, vilnonė liemenė. Jei turite savo juostą, galite pasirinkti įsigyti kostiumą be juostos. Kostiumą rekomenduojam pasirinkti atsižvelgiant į berniuko ūgį. Prie kostiumo papildomai galite įsigyti skrybėlę, kaklaskarę, nagines bei kitus priedus. Kostiumą sudaro - kelnės, marškiniai, liemenė. Jei turite savo juostą, galite pasirinkti įsigyti kostiumą be juostos. Kostiumą rekomenduojam pasirinkti atsižvelgiant į berniuko ūgį. Prie kostiumo papildomai galite įsigyti skrybėlę, kaklaskarę, nagines bei kitus priedus.
Juostą ir pasijonį galite pasirinkti ar įsigysite. Pasijonį galite pasirinkti ar įsigysite. Juostą ir pasijonį galite pasirinkti ar įsigysite. Tautinio rūbo svarbiomis progomis niekada nepamiršta karininkų žmonos, priklausančios Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų draugijai. Penktąją organizacijos sukaktį penktadienį paminėjusios Klaipėdos „birutietės“ į šventę sugužėjo pasipuošusios tautiniais kostiumais. Moterys tęsia dar prieškariu įsikūrusios, vėliau išnykusios, karininkų žmonų organizacijos tradicijas ypatingomis progomis vilkėti savo krašto rūbais ir skleidžia šią žinią plačiau, įgyvendindamos Kultūros ministerijos ir Kultūros tarybos iš dalies finansuojamą projektą.
Šios organizacijos narei Laimai Naraškevičienei tautinis kostiumas tarsi įaugęs į kraują. „Mes su vyru esame prijaučiantys. Studijų laikais lankiau foklorą, jis įsiliejo į mūsų gyvenimo būdą. Daug draugų folkloristų. Jie į vestuves mums nežinant suvažiavo su tautiniais kostiumais, buvo tokia dovana! Moters tautinis rūbas atspindi 4-11 amžiuje Šiaulių apylinkėse gyvenusių baltų dėvėtus drabužius. Pati moteris kilusi iš Kelmės. Tautinis kostiumas, anot moters, nedulka spintoje. L.Naraškevičienė juo pasipuošė liepos 6-ąją Klaipėdos piliavietėje giedant tautinį himną. „Turėjau kažkokį kostiumą ir anksčiau, pati bandžiau siūtis, bet netikrą. Dabar turiu tikrą, audėjų austą, tik šiemet jį ir pasiuvo. Vasarą organizuotame LRT tautinio kostiumo konkurse „Išausta tapatybė“ šios organizacijos moterų vilkėti Mažosios Lietuvos kostiumai pripažinti geriausiais Lietuvoje bendrijų kategorijoje. Klubo arch. „Atvirai sakant, moterys nelabai norėjo to rūbo, tačiau prisijaukino. Aš rūbus turiu jau aštuonerius metus, dar prieš pradėdamas veiklą „birutietėse“. Reikėjo tam pribręsti, nes vis galvojom, kaip čia atrodysim. Visuomenėje pilna stereotipų, bet po truputį ir prisijaukinome tą mintį.
Pati moteris, trijų vaikų mama, kostiumą vilki ne tik draugijos organizuojamų renginių metu. „Mūsų šeimoje yra tradicijos, mes tokie lietuvininkai, mano dėdė Liudvikas Narcizas Rasimas yra signataras, jis ir teta turi kostiumą, į renginius važiuojame jais pasipuošę. Kažkaip mano širdis linkusi. Ir pas prezidentę į priėmimą važiavau pasipuošusi šiais rūbais, į Dainų šventę sėdom ir nulėkėm, vaikščiojom su tautiniais drabužiais“, - džiaugėsi A. Kai Vokietijoje ūžia „Oktoberfest“, o kurioje nors Skandinavijos šalyje švenčiama valstybinė šventė, gatvėse apstu žmonių, pasipuošusių tautiniais drabužiais.
Klubo arch. „Mes esame pikti ant savo šalies, reikia daug ką prisijaukinti. Palangiškė tautinius drabužius siuvosi pagal specialų užsakymą. „Tai brangus dalykas. Visi tautiniai rūbai prieš aštuonerius metus man kainavo apie 3 000 litų. Šiandien kainuoja panašiai, merginos siuvosi - 600-700 eurų, priklausomai nuo rūbo. Klaipėdos etnokultūros centro Liaudies dailės studijos koordinatorė Elena Matulionienė apie tautinius kostiumus gali papasakoti labai daug. Moteris tyrinėja istoriją ir konsultuoja besidominčius savo krašto kostiumais. „Skambina, klausia. Sako: „Man reikia, aš noriu, manęs prašė“. Žmonės siūdinasi sau drabužius. Kaip ir „birutietės“, iš pradžių pasiskambino, susitikome, pagalvojo.
„Birutietės“ visada turėjo tautinius kostiumus. Tarpukariu tai nebuvo tie tikrieji kostiumai, dabar daugiau informacijos, moksliniai tyrimai atlikti, galime konkretizuoti, kaip kurio krašto kostiumas atrodė. „Kiek pamenu, buvo ir trys vyriški, trys žemaitiški tautiniai kostiumai. „Medžiagas duodame audėjoms išausti, muziejuose nėra daug spalvinių pavyzdžių, šis procesas kiek užtrunka. Gali ir pats žmogus pasisiūti, tačiau reikia konsultacijos, brėžinio. Yra specifinis sijonų siuvimas, raukimas. „Jeigu nori baldo - eini pas baldininką, ar namą statant pas architektą. Kartais gaila, kai mėgėjų kolektyvas pasisiuva netinkamą rūbą, o už tą sumą galėjo gerą pasisiūti.
Kadangi žmonės nenori mėtyti pinigų, dauguma konsultuojasi. Dažniausiai tautinius rūbus matome liaudies dainų ir šokių kolektyvų koncertuose, tačiau etiketo žinovų teigimu, jau pamažu jie ima prilygti vakarinei aprangai. Kostiumas - svarbus tautos simbolis, mūsų protėvių nagingumo įrodymas, jų grožio sampratos atspindys. Puoštis tautiniais apdarais bene labiausiai dera valstybinių švenčių metu, tačiau drąsesni lietuviai juos jau vilki ir diplomų įteikimo ceremonijose, juos renkasi vestuvėms, krikštynoms ar Pirmosios Komunijos šventei. Tačiau tautinio kostiumo specialistai įspėja: jį renkantis reikia išsiaiškinti, kokiam regionui kokios detalės ar raštai būdingi, rasti meistrus, kurie pagal visus reikalavimus išaustų audinį ir pagal autentišką modelį pasiūtų kostiumą.
Regionų įvairovė ir jų ypatybės
Šiųmetėje tarptautinėje EXPO Aukštaitija 2011 parodoje Panevėžyje buvo demonstruota Mažosios Lietuvos ir kitų regionų tautinių kostiumų įvairovė. Lietuvos teritorijoje yra susiformavę penki etniniai regionai: Aukštaitija, Žemaitija, Dzūkija, Suvalkija ir Klaipėdos kraštas. Kiekvienas iš jų turi savitus kostiumo bruožus, spalvas ir ornamentus.
- aukštaičių rūbai - baltomis langomis, raudonomis ir žaliais akcentais, prijuostė baltuoja, liemenė iš brangių audinių; sijonas dažnai languotas; nuometai ir skrybėlės; baltumas ir paprastumas;
- žemaičių kostiumas - ryškios spalvos, gausios skaros, liemenės platėjantys skverneliai; prijuostės išilgai dryžuotos; skaros - dažnai kelių sluoksnių;
- dzūkų drabužiai - smulkūs langeliai, tamsios spalvos, prijuostės su smulkiais ornamentais; daug juostų; platus pasirinkimas akcentų;
- suvalkiečių kostiumai - zanavykų ir kapsų skirtumai prijuostėse ir sijonuose, spalvos dažnai intensyvios;
- Klaipėdos krašto kostiumas - išskirtinis regionas Mažąją Lietuvą atspindintis stilius, tamsios spalvos, delmonų (rankinių krepšelių) puošyba;
XX a. pradžioje tautinis kostiumas buvo suvokiamas kaip išeiginis drabužis, o plėtojant tautinę savimonę jis tapo svarbiu tapatybės simboliu. Etiketo žinovai pabrėžia: tautinis kostiumas prilygsta vakarinei aprangai, kai kvietime nurodomas vakarinės aprangos kodas. Ši idėja skatina gyventojus puošti tradiciniais drabužiais svarbiomis progomis, kuriant ryšį su istorija ir regionine kultūra.
Tautinio kostiumo kita vertė ir praktiniai patarimai
Kostiumų kūrimo procesas remiasi regionų specifika: audiniai gali būti rankomis austų ar pirktinių siūlų naudojimas, o liemenėms - brangūs audiniai: šilkas, brokatas, aksomas. Rankomis austų audinių vertė yra didelė, tačiau stilizuoti drabužiai taip pat gali išlaikyti autentiškumo dvasią, jei laikomi regiono motyvus. Sijonų siuvimo technikos - nuo dvinyčio pynimo iki penkianyte ar keturnyte, su įvairiais ornamentais. Prijuostės dažnai angažuotos išilgai arba su sudėtingais raštais, o liemenės - su klostelėmis ar iškirtimais nuo liemens.
Birutietės ir kitos tautiniu kostymu besidominčios organizacijos skatina gyvybingumą: tautinis kostiumas nėra tik paveldo ekspozicija, o gyvas ryšys su istorija ir krašto dvasia. Kviečiant į renginius, tautinis rūbas gali būti pasirinktas pagal regioną arba būti stilizuotas, bet visada išlieka simboliu, perduodančiu rankų darbo ir krašto dvasią.
Tačiau svarbu ne tik drabužio išvaizda, bet ir intencija. Tautinio kostiumo autentiškumas nėra tik amžius, o įsipareigojimas perteikti regiono tapatybę. Svarbiausia - ką rūbas reiškia tam, kuris jį dėvi, ir ką perduoda ateities kartoms. Lietuva su tautiniais rūbais - vienas ryškiausių jos kultūrinių ženklų, o tautinis kostimas gyvas ir kintantis dalykas šiandien ir ateityje.
Birutietės ir tautinio kostiumo ateitis
Birutietės tautinį kostiumą dėvi per svarbius minėjimus - ne tik dėl pareigos, o dėl noro puoselėti ir perduoti tradicijas ateinančioms kartoms. Organizacija skatino tautinį rūbą ne tik kaip istorinį relikvijų rinkinį, bet kaip gyvą ryšį su kraštu. Kaip rodo praktika, tautinis kostiumas nėra vienas universaliausias modelis: Lietuva skirstoma į penkis regionus, ir kiekvienas regionas turi savitus bruožus, kuriuos būtina pagarbus laikytis, renkant ir siuvant kostiumą.
Taigi tautinis kostiumas lieka gyva, kintanti kultūrinė praktika, kurią puoselėja tiek profesionalai, tiek entuziastai visoje Lietuvoje. Jo autentiškumas - tai intencija ir perduota tradicija, o ne tik senų drabužių atkūrimas.