Fluoras - mikroelementas, kurio įtaka dantų būklei yra labai svarbi. Pastarųjų metų klinikiniais tyrimais nustatyta, kad apsaugoti dantis nuo rūgščių poveikio galima ir be fluoro (45 proc.). Fluoro mes gauname su geriamuoju vandeniu, druska ir papildomai organizmui jo nereikia. Todėl į junginius, kuriuose yra fluoro įeina sudedamosios dalys, tokios kaip kalcis, fosfatas ir magnis. Šios medžiagos saugo dantis nuo ėduonies taip pat veiksmingai kaip fluoras bei spartina rūgščių paveikto dantų emalio atsinaujinimą. Be to, šios medžiagos, patekusios į organizmą, nesukelia pavojaus priešingai nei fluoras.
Fluorozė: kaip ji kyla ir ką ji reiškia
Fluorozė - tai būklė, kai per didelis fluoro kiekis pažeidžia emalio formavimąsi. Lengvo laipsnio fluorozė gali atsirasti, jei vaikas vartoja per daug dantų pastos, turinčios fluoro, po dantų valymo burnos neišskalaujama ir nuolat nuryjama pastos likučius. Maži vaikai gali nuryti iki 30 proc. dantų pastos. Fluorozės pažeisti dantys iš pradžių atrodo tarsi ant dantų kauburelių būtų sniego kepurėlės; jei pažeidimai gilūs, gali atsirasti duobelių, erozijų, danties vainiko defektų. Fluorozė pažeidžia tiek pieninius, tiek nuolatinius dantis, tačiau pastarieji pažeidžiami dažniausiai.
Nedidelės fluoro dozės profilaktiškai apsaugo nuo ėduonies, tačiau didelės dozės gali nulemti estetinį dantų pažeidimą ir kietųjų dantų audinių pažeidimus. Todėl būtina rinktis fluoro turinčias medžiagas ir jas naudoti saikingai.
Kaip valdyti fluorido kiekį ir ką rekomenduoja ekspertai
Didelis fluoro kiekis geriamajame vandenyje gali skatinti fluorozę, o per didelis fluoro kiekis dantų pastose gali būti rizikingas vaikams. Todėl svarbu žinoti optimalius fluorido kiekius ir regionines skirtis. Lietuvos teritorijoje požiūriai į fluoro kiekį vandenyje skiriasi: Kretingos, Palangos, Klaipėdos, Šilutės ir Kelmės rajonai dažnai pasižymi aukštesniu fluoro kiekiu, o rytų ir pietryčių regionuose - mažesniu.
Rekomenduojama optimali fluorido paros norma: vaikams 1,4-4 mg, paaugliams 0,5-2,5 mg per parą. Geriamojo vandens normalus fluoro kiekis Lietuvoje laikomas 0,5-0,8 mg/l. Jei geriamasis vanduo turi per daug fluoro (>1 mg/l), reikalinga alternatyva ar specialios priemonės siekiant sumažinti ekspoziciją. Taip pat rekomenduojama maitintis turtingais kalcio, vitamino C ir kitais mineralais produktais, kurie padeda fluorui būti saugesniam organizme.
Dantų pastos ir fluoro tipai
Naudingi faktai: dantų pastos gali būti su natrio fluoridu (NaF), natrio monofluorfosfatu (MFP), amino fluoridu ar fluororinolu. Fluoro koncentracija pastose skiriasi pagal amžių: vaikams nuo pirmųjų dantų dygimo iki 3 metų rekomenduojama naudoti pastą su 500 ppm fluorido, 3-6 metų - 1000 ppm, 6-18 metų - iki 1450 ppm. Suaugusiems dažnai rekomenduojama 1000-1450 ppm fluoro turinti pasta. Dantų pastos kiekis ant šepetėlio turėtų atitikti piršto dydį (pvz., žirnio dydžio vaikams). Paskyrus vienai ar kitai sudėčiai, svarbu laikytis gydytojo odontologo arba farmacijos specialisto rekomendacijų.
Dantų pastos be fluoro nėra tokios efektyvios kaip fluoridu turinčios, tačiau jos gali būti naudojamos tam tikroms žaizdoms ar tais atvejais, kai fluorido vartojimas ribojamas dėl rizikos. Svarbu nepamiršti, kad fluoro perteklius gali sukelti fluorozę, o tuo pačiu savo poveikiu gali paveikti dantų spalvą ir struktūrą.
Kokios yra rizikos grupės ir kaip jų išvengti
Nepakeičiamas klausimas - ar fluoras kenksmingas ar žalingas, priklauso nuo daugelio veiksnių: fluoro kiekio geriamame vandenyje, maisto produktuose ir naudojamų pastų kiekio. Įprastai fluoridas laikomas naudingas dantų apsaugai nuo ėduonies, tačiau per didelis kiekis gali būti pavojingas. Svarbu nepersistengti su fluoro naudojimu, ypač vaikams, ir vengti neteisingo dozavimo bei nuryjimo.
PSO rekomendacijos Lietuvoje orientuojasi į optimalius fluoro kiekius: vaikams iki 6 metų - žirnio dydžio pastos dalis, gyvenant vietovėse su aukštesniu fluoro kiekiu vandenyje - papildomos priemonės. Tuo tarpu suaugusiems rekomenduojama dantų pasta su 1000-1450 ppm fluoro, o vaikams - pritaikytos koncentracijos pagal amžių.
Ką daryti, jei kyla fluorozės rizika?
Jei įtariate fluorozę ar pastebite baltas dėmes ant dantų, rekomenduojama laikas apsilankyti odontologo klinikoje. Pradiniu fluorozės etape gali būti skiriama dantų pasta be fluorido, o kai pažeidimas gilus - estetinis plombavimas arba laminatės. Taip pat svarbu didinti pieno produktų vartojimą ir į mitybą įtraukti vaisių bei daržovių, kurių sudėtyje daug vitamino C, palaikant inkstų bei kepenų funkcijas ir bendrą sveikatą.
Duomenų ir tyrimų apžvalga apie fluorą ir vandenį
Tarptautinės institucijos teigia, kad nėra tvirtų įrodymų, jog vandens fluorizavimas tiesiogiai sukelia vėžį. Harvardo ir SCHER apžvalgos teigia, kad ryšio tarp vandens fluoravimo ir kaulų, skydliaukės ar bendro vėžio mirtingumo nėra aiškiai įrodyta. Tačiau kai kurie atskiri tyrimai rodo, kad tam tikromis sąlygomis ir tam tikroms demografinėms grupėms gali būti susijusi su skirtingais poveikiais, pavyzdžiui osteosarkomos rizikos padidėjimu berniukams. Vis dėlto konsensusas yra, kad nėra pagrindinių įrodymų apie ryšį tarp vandens fluoravimo ir vėžio.
Lietuvos duomenys rodo, jog ribinė fluoro koncentracija geriamajame vandenyje turėtų būti ne didesnė nei 1,5 mg/l, o skirtingose regionuose fluoro kiekiai gali labai skirtis. Oficialūs šaltiniai primena: privačiuose šuliniuose fluoro gali būti didesnis, todėl reikia būti atidiems ir pasitikrinti vietinę vandenų kokybę. CDC rekomenduoja žirnio dydžio dantų pastos dalį vaikams iki 6 metų ir konsultacijas su odontologu dėl fluorido naudojimo vaikams iki 2 metų.
Apibendrinant galima pasakyti, kad fluoridas yra svarbus dantų apsaugai nuo ėduonies, bet jo poveikis organizmui yra dvipusis: nedidelė dozė - naudinga, didelė - potencialiai žalinga. Todėl svarbu laikytis regionalių rekomendacijų, rinktis tinkamas pastos koncentracijas, rinktis įrodymais pagrįtas priemones ir reguliariai tikrinti dantų bei burnos sveikatą.
Profesionali burnos higiena
| Amžiaus grupė | |
|---|---|
| Vaikai iki 3 metų | 500 |
| 3-6 metų | 1000 |
| 6-18 metų | 1450 |
| Suaugusieji | 1000-1450 |
Svarbiausi praktiniai patarimai namuose
- Valykite dantis su pasta, kurios fluoro koncentracija atitinka jūsų amžių, laikydamiesi gydytojo rekomendacijų.
- Nedidinkite dantų pastos kiekio daugiau nei rekomenduojama ir nepersiokite su nuryjimu bei išskalavimu.
- Jei esate vietovėje su dideliu fluoro kiekiu vandenyje, svarstykite alternatyvas vandeniui (pvz., buteliuotą vandenį) ir pasikonsultuokite su odontologu.
- Reguliariai lankykitės pas gydytoją odontologą ar burnos higienistą - įvertinti dantų būklę ir pasirinkti tinkamas priemones.