Aliuminis bei parabenai sudėtyje, „užblokuotas“ prakaitas - šios sąvokos dažnai skamba grėsmingai, tačiau, kaip pabrėžia vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Jurgita Jankauskienė, didžioji dalis tokių baimių neturi mokslinio pagrindo. Ar dezodorantai gali sukelti vėžį? Pasak vaistininkės, teiginiai apie dezodorantų ar antiperspirantų ryšį su vėžiu dažniausiai kyla iš senų ir jau paneigtų teorijų. „Šia tema yra atlikta daug mokslinių tyrimų, kurių išvados neparodė, kad dezodorantų naudojimas didintų vėžio riziką. Remiantis ir Nacionalinio vėžio instituto tyrimų duomenimis, nėra įrodymų, kad antiperspirantai ar dezodorantai sukeltų krūties ar bet kokį kitą vėžį“, - tvirtina J. Jankauskienė. Anot jos, mitas ypač išplito pradėjus diskutuoti apie aliuminį. „Buvo manoma, kad aliuminis iš pažasties srities gali patekti į krūties audinį ir daryti jam žalą, tačiau tyrimai parodė, jog per odą įsisavinama itin mažai aliuminio, o prie krūties vėžio vystymosi tai neprisideda“, - pabrėžia vaistininkė.
Aliuminis ir parabenai: kas kelia daugiausiai baimių?
Žmonės, pasak vaistininkės, dažniausiai nerimauja dėl aliuminio druskų ir parabenų. Aliuminio druskos dezodoranto sudėtyje naudojamos tam, kad laikinai sumažintų prakaitavimą, tačiau jų poveikis dažnai suprantamas klaidingai. „Yra mitų, kad aliuminio druskos gali veikti kaip estrogenas, tačiau mokslas parodė, jog jos neturi hormoninio poveikio, o per odą į kūną patenkantys kiekiai yra labai maži“, - aiškina J. Jankauskienė. Parabenai taip pat dažnai minimi kaip galimas pavojaus šaltinis dezodorante. „Laboratorinėmis sąlygomis parabenai gali imituoti labai silpną estrogeno poveikį, todėl ir kilo teorijų apie jų ryšį su piktybiniais navikais. Tačiau dezodorantuose naudojami parabenų kiekiai yra itin maži, o dauguma gamintojų šiandien jų apskritai atsisako“, - teigia vaistininkė ir priduria, kad tyrimai nė neparodė tiesioginio ryšio tarp parabenų ir vėžio.
Egzistuoja ir alternatyvos
Anot J. Jankauskienės, šiuo metu nėra įrodymų, kad aliuminis iš antiperspirantų mūsų kūnuose kauptųsi pavojingais kiekiais. „Per odą aliuminis prasiskverbia labai sunkiai, o organizmas daug daugiau jo gauna su maistu, geriamuoju vandeniu ar net kai kuriais vaistais“, - sako ji. Vis dėlto specialistė pabrėžia, kad norintiems vis tiek apsidrausti, pasirinkimo laisvė išlieka. „Jeigu žmogui vis tiek neramu, visada galima rinktis dezodorantą be aliuminio - tačiau tai labiau psichologinio komforto klausimas“, - priduria ji.
Ar natūralūs dezodorantai iš tiesų saugesni? Pastaraisiais metais išaugus sveikos gyvensenos populiarumui, daugelis mano, kad tos prekės, ant kurių matyti žodžiai „natūralus“ ar „ekologiškas“, automatiškai yra geresnės sveikatai. Tačiau vaistininkė su tuo sutinka tik iš dalies: kai kurie natūralūs produktai savyje slepia dar pavojingesnių medžiagų, nei įprastai naudojamos sintetinės. „Natūralus nereiškia, kad jis savaime tampa saugesnis. Natūralių dezodorantų sudėtyje dažnai būna eterinių aliejų, kurie gali sukelti alergijas ar dirginimą, ypač jei turite jautresnę odą“, - pažymi J. Jankauskienė. Ji pabrėžia, kad tiek ekologiški, tiek įprasti dezodorantai Lietuvoje turi atitikti saugumo reikalavimus, o pasirinkimas turėtų priklausyti nuo individualios odos reakcijos.
Dezodorantas po depiliacijos
Po skutimosi ar depiliacijos oda tampa jautresnė, todėl dezodoranto naudojimas gali sukelti nemalonių pojūčių. Vaistininkė paaiškina, kas tai nulemia: „Po depiliacijos odoje atsiranda mažų mikropažeidimų, todėl bet kuri kosmetikos priemonė gali perštėti ar deginti, įskaitant ir dezodorantus. Tai nereiškia, kad didėja vėžio rizika - tiesiog oda tuo metu yra imlesnė bet kokiam dirginimui.“ Norint išvengti nemalonių pojūčių, ji rekomenduoja po depiliacijos kelias valandas dezodoranto nenaudoti ir rinktis priemones be alkoholio. Pasak J. Jankauskienės, vaistinėse vis dar pasitaiko žmonių, kurie dėl baimių nusprendžia dezodorantų visiškai atsisakyti, tačiau tai tikrai nerekomenduotina dėl higienos priežasčių. „Dezodoranto vengimas neturi jokios naudos sveikatai, tačiau gali pabloginti komfortą ir higieną - atsiranda stipresnis kvapas, odos sudirgimai, trintis ar net infekcijos“, - sako ji. Vis dėlto, vaistininkė pabrėžia, kad svarbiausia - klausytis savo kūno. „Jeigu oda jautresnė, geriau rinktis dezodorantą be alkoholio ir be stipraus kvapo. Jei oda linkusi į alergijas, vertėtų vengti eterinių aliejų, o jei kyla baimių dėl aliuminio - galite rinktis jo neturinčius produktus“, - pataria J. Jankauskienė. Anot jos, patikimi gamintojai ir aiški sudėtis yra geriausias ženklas, kad priemonė bus saugi, o didžiausią žalą šioje temoje vis dar daro ne dezodorantai, o klaidinga informacija.
Kai kalbama apie chemiją: aliuminio chlorohidratas ir kosmetika
Kosmetikos gaminiuose aliuminio chlorohidratas daugiausia naudojamas kaip antiperspiranto funkciją atliekantis ingredientas. Antiperspirantai arba antihidrotikai iš esmės skiriasi nuo dezodorantų. Įprasti antiperspirantai turi maždaug 20-60 % prakaito išsiskyrimą mažinantį poveikį. Kuo didesnė veikliosios medžiagos koncentracija ir mažesnė produkto pH vertė, tuo stipresnis antiperspiranto veiksmingumas. Antiperspirantai blokuoja išoriniame odos sluoksnyje esančiu ekrinines prakaito liaukas gelio kamštį ir taip sumažina prakaito kiekį, kuris pasiekia odos paviršių.
Svarbu atskirti natūralias ir sintetinės kilmės aliuminio druskų formas. Sintetinių aliuminio druskų negalima maišyti su natūralia kalio alūno druska, kuri yra natūralaus dezodoranto pagrindas ir vadinama alūno kristalu. Natūralus kristalas ištirpęs ant odos stabdo bakterijų dauginimąsi, neužkemšant prakaito liaukų, todėl neprieštarauja natūraliam prakaitavimui.
Tačiau ką daryti, jei vis tik kyla įtarimų dėl saugumo?
Atliekami tyrimai rodo, jog per odą absorbcija yra labai maža: „per odą įsiskverbia itin mažai aliuminio, o organizmas daug daugiau jo gauna su maistu, geriamuoju vandeniu ar net kai kuriais vaistais“ (J. Jankauskienė). Nors kai kurie tyrimai susiejo didesnes aliuminio koncentracijas su tam tikromis ligomis, šiuolaikiniai duomenys rodo, kad kosmetikos gaminiuose esantys kiekiai nėra reikšmingai veikiantys sveikatą. Tuo remiasi ir Europos bei pasaulio toksikologijos organizacijos bei Nacionalinis vėžio institutas.
Jeigu laukiate patarimo, ką rinktis gausiai prakaituojančioms grupėms: galimos alternatyvos - botulino toksino injekcijos arba jonoforezė. Pasak gydytojo dermatovenerologo Tado Raudono, tokios technikos gali sumažinti prakaitavimą ir žymiai pagerinti gyvenimo kokybę. Taip pat rekomenduojama vengti produktų su dideliu riebalų ar druskų lygiu, papildomų dirgiklių bei eterinių aliejų.
Aliuminis - plačiai paplitęs, bet ir nuodugniai tiriamas
Aliuminis yra trečias dažniausiai sutinkamas elementas Žemės plutoje po deguonies ir silicio. Jo poveikio žmogaus sveikatai tyrimai rodo, kad trumpalaikis poveikis gali būti susijęs su atminties pablogėjimu ar koordinacijos sutrikimais, tačiau ilgesniu laikotarpiu įrodymai yra prieštaringi. Lyginant su kitais toksiškais metalais, aliuminis žmogui nėra toks agresyvus, tačiau atsakomybė dėl jo naudojimo egzistuoja, ypač kai kalbama apie ilgalaikį poveikį smegenims bei kaulams. Nors įrodyti tiesioginį ryšį su Alzheimerio liga teigiamai nėra, mokslininkai ragina riboti nereikalingą aliuminio poveikį organizmui, ypač vaikams ir paaugliams.
Kamelfordo avarija 1988 metais atvėrė papildomą dėmesį aliuminio poveikiui. Iš pradžių žmonėms buvo sakoma, jog vanduo saugus, tačiau vėliau paaiškėjo, kad aliuminio sulfatas pateko į vandentiekį ir turėjo ilgalaikių pasekmių. 1999 m. BMJ publikuota ataskaita, kurioje teigiama, kad dalis avarijos aukų patyrė smegenų pažeidimą, atitinkantį Alzheimerio ligos simptomus. Ši istorija paskatino dar išsamiau tirti aliuminio poveikį žmogaus organizmui.
Aliuminis virtuvėje ir kasdieniniuose produktuose
Aliuminio junginiai taip pat randami virtuvėje ir maisto pramonėje: folijoje, kepimo milteliuose, kai kuriuose druskose, emulsikliuose bei kituose produktuose. Svarbu vengti ilgalaikio sąlyčio su rūgščiaisiais produktais, kurie gali skatinti aliuminio išsiskyrimą. Taip pat paminėtina, jog aliuminis gali būti naudojamas papildų bei kai kurių vaistų sudėtyje. Tačiau dauguma mokslininkų sutinka, kad įprastiniai kasdienėje mityboje suvartojami kiekiai nėra dideli ir laikomi saugiais sveikam žmogui.
Atsakymai į klausimus apie aliuminį kosmetikoje išsamesni: „Aliuminio chlorohidratas kosmetikoje naudojamas kaip mechaninė priemonė prakaitui sustabdyti. Jokių naujų tyrimų, kurie skelbtų didesnę aliuminio druskų riziką sveikatai, atlikta nėra. Deja, kai kurios teorijos išliko, tačiau šiuolaikiniai duomenys rodo, kad rizika yra minimali.“
Praktiški patarimai ir rekomendacijos
- Pasirinkite dezodorantą be aliuminio, jei jaučiate nerimą dėl šios medžiagos.
- Jei oda jautri ar alergiška, rinkitės produktus be eterinių aliejų bei be alkoholio.
- Po depiliacijos ar skutimosi naudokite lengvai raminančias priemones ir venkite alkoholinių dezodorantų kelias valandas.
- Pateikite prioritetą žinomų gamintojų etiketėms ir aiškiam sudėties aprašymui.
- Gausus prakaitavimas gali būti valdomas ir kitais būdais: botulino toksino injekcijos, jonoforezė ar gyvenimo būdas (mityba, skaidulos, vanduo).
| Veiklioji medžiaga | Paskirtis | Priešingybės poveikis |
|---|---|---|
| Aliuminio chlorohidratas | Antiperspirantas | Klinikinis efektas: prakaito kiekio sumažėjimas |
| Kalio alūno druska (alūno kristalas) | Natūralus dezodorantas | Bakterijų augimo stabdymas, kvapo prevencija |
| Cinko oksidas | Paleidžia uždegimus, mažina dirginimą | Alternatyva neįsąrankomedžiagoms |
GINTARINĖ POPIETĖ apie tai, kuo skiriasi dezodorantas nuo antiperspiranto
Aliuminis yra natūralus elementas, kurio kiekiai mūsų organizme atsiranda ir per maistą, ir per vandenį, ir per vaistus. Dauguma tyrimų rodo, kad esant tinkamai reglamentuotoms sąlygoms, aliuminio druskos kosmetikoje nėra kenkiančios dideliais kiekiais, o dėl įvairovės priemonių veikimo galime pasirinkti individualiai tinkamiausią variantą. Svarbiausia - informacija, suvokimas apie rizikas bei sąmoningas pasirinkimas, remiantis individualia oda ir patirtimi.