Akustikos reikalavimai pastatų fasadams ir vidaus aplinkos – standartai, reglamentai bei praktika

Akustinio komforto poreikis praaugo akustinio STR reikalavimus. Tačiau vartotojai, anot Viktoro Meko, įmonės „Akustika plius“ akustiko, dar nelabai suvokia, kas tai yra - painioja su pastato energinio naudingumo klase arba neskiria patalpų akustikos nuo garso izoliacijos. O statybų specialistams, kurie turėtų padėti užtikrinti garso izoliavimą, trūksta specialiųjų žinių.Įmonės „Akustika plius“ vadovas Viktoras Mekas.

Lietuvos žaliųjų pastatų taryba, Akustinį komfortą reglamentuojantis statybos techninis reglamentas (STR) „Pastatų vidaus ir išorės aplinkos apsauga nuo triukšmo“ įsiteisėjo 2004 m., tačiau per kone 20 metų situacija rinkoje kito nežymiai. Pasak įmonės „Akustika plius“ vadovo Viktoro Meko, tai nutiko dėl dviejų priežasčių: pirma, Lietuvoje kritiškai trūksta šios srities specialistų, ugdymo įstaigų, kuriose būtų ruošiami specialistai, turintys bent bendrinių akustikos žinių, beveik nėra. Antra, vartotojai, būsto pirkėjai paprastai garso klases painioja su energinio naudingumo klasėmis (prie ko nemaža dalimi prisideda ir nekilnojamo turto vystytojai): jei nustatyta aukšta energinio naudingumo klasė, vadinasi, bus užtikrintas ir akustinis komfortas.

Apie energinio naudingumo reikalavimus valstybė komunikavo aktyviai, nes tai tiesiogiai susiję su valstybės interesais, o garso klasė buvo palikta nuošalėje: sukurtas ir pritaikytas privalomas garso STR, numatyti privalomi pridavimo natūriniai matavimai, bet net ir po 20 metų gyvavimo statybų dalyviai nemoka tinkamai „skaityti“ ir taikyti šio dokumento. Akustikos specialistai, lankydamiesi objektuose, dažnai tik gūžčioja pečiais, nes ne pats maloniausias dalykas įtarti sąmoningą statytojų aplaidumą.

„Stebime situaciją, kai, pvz., mokyklose, ikimokyklinio ugdymo įstaigose keičiama patalpų paskirtis tam, kad galima būtų išvengti akustinių priemonių taikymo. Taip mokymo patalpos tampa žaidimų patalpomis - aidžios, triukšmingos ir labai nepalankios ugdymo procesui vykdyti. O šalia esančios bendrojo naudojamo patalpos nuklojamos akustinėmis medžiagomis, - dalijasi V.Mekas. - Keistų situacijų matome ir verslo objektuose: užsakovai deklaruoja siekiamas akustinio komforto klases, bet nesuvokia, jog reglamentas neapibrėžia realių reikalavimų administraciniams, prekybos, pramogų ar pan.

V.Meko žodžiais, svarbiausi aspektai užtikrinant triukšmo kontrolę yra tinkami principiniai architektūriniai ir konstrukciniai pastato sprendiniai: teisingai išdėstūs patalpas pagal funkciją, pasitelkus tinkamo tipo ir masės konstrukcijas, užtikrinamas pagrindas garso izoliacijos ir triukšmo kontrolės sprendiniams. Smulkias klaidas galima ištaisyti ir šiuo atveju specialios „akustinės“ medžiagos yra lobis. Tačiau jei pagrindas yra ydingas, pvz., netinkamas perdangos, ydingas pertvarų sprendimas, klaidą ištaisyti sudėtinga, o kartais net neįmanoma arba teks prarasti erdvės, ir tai bus nebe milimetrai.

„Teisingi akustikos sprendiniai prasideda nuo patalpų išplanavimo. Jeigu iš vienos pertvaros pusės suplanuota vieno buto svetainė su televizoriumi, kabinamu ant sienos, o iš kitos - kaimynų miegamasis, kur lovai numatyta vieta prie sienos, problema užprogramuota. Pagrindinis kokybiško konstruktyvo elementas yra mazgai ir kiek galima didesnis jų detalizavimas. Tad kuriant patalpų akustinį komfortą, svarbūs yra 4 dalykai: patalpų išplanavimas (funkcinis zonavimas), konstruktyvas (masė, sluoksniai), kuo didesnis mazgų detalizavimas (sandarumas / vibracijų izoliavimas) ir darbų vykdymo priežiūra, - vardina V.Mekas.

Akustikos specialistas sako, kad A garso klasės sprendiniai visų problemų neišsprendžia. Todėl jis pasitelkia analogiją su energijos naudingumo klasėmis ir siūlo A+ garso klasę arba papildomus sprendinius, kurie padeda išspręsti tai, ko neapibrėžia klasifikatorius: jeigu nori kokybės, reikia žiūrėti dar plačiau, nei nurodyta STR, nes, akustikos specialisto žodžiais, bendros taisyklės neaprėpia visų galimų atvejų. Ir tam impulsą duoda šalyje vis labiau populiarėjantys tarptautiniai darnieji standartai BREEAM, LEED bei Lietuvoje baigiamas kurti LŽPT (Lietuvos žaliųjų pastatų taryba) standartas.

„Akustika plius“ rengia šių standartų vidaus akustikos ir triukšmo taršos į aplinką vertinimo ataskaitas: atlieka pirminį vertinimą, konsultuoja ir padeda siekti numatytų akustinių dalių kreditų. „Tad siekis pastatus sertifikuoti pagal darniuosius standartus yra ir siekis diegti aukštesnius kokybės standartus nei galiojantys normatyviniai aktai. Tokiu būdu kuriama grandinė arba seka veiksmų, kurie skatina ieškoti profesionalių žinių, šiuo atveju - akustikos profesionalų, įgyti papildomų kompetencijų, statyti kokybiškai, atsakingai ir bent keliais laipteliais aukščiau, daugiau negu reikalauja STR. Ir reikia noro daryti geriau“, - aiškina V.Mekas.

Projektuojant architektūrinę akustiką, kuri pagrįsta geometrine akustika ir bangine garso teorija, ypatingai svarbus savalaikis akustikos specialisto įsitraukimas. „Mes atliekame izoliacinių savybių palyginamuosius skaičiavimus, konsultuojame dėl galimų medžiagų keitimų ir galimų pasekmių, rengiame užduotis garso izoliacijos reikalavimams, skaičiuojame ir atliekame simuliacijas, vertindami galimą triukšmo sklaidą per konstrukcijas ir tikėtiną triukšmo lygį gretutinėse patalpose. Kaip pastebi „Akustika plius“ vadovas, užklausų dėl A garso klasės padaugėjo, bet retai konsultacijos tampa realizuotais projektais. Statytojai suskaičiuoja galimas sąnaudas ir padaro išvadą - vargu, ar pirkėjas sumokės daugiau už darbą, ir lieka su C garso klase.

Apsauga nuo oro sąlygų ir klimato poveikio. Išorinės sienos atlieka įvairias pastato apsaugines užduotis. Jie turi atitikti visus atsparumo oro sąlygoms, tokiems kaip lietus, kruša, sniegas, vėjas, audra, saulė, drėgmė reikalavimus. Turi būti užtikrinta struktūrinė šiluminė apsauga nuo šalčio žiemą, taip pat nuo augančio karščio vasarą. Įstatymų leidėjai turi aiškius reikalavimus konstruktyviai šilumos izoliacijai. Šilumos perdavimo koeficientas (U vertė) yra svarbiausias skaičiavimo kintamasis ir parodo šilumos kiekį, kurį komponentas skleidžia per visą sluoksnio storį (pvz. plytinės sienos storį) kvadratiniame metre.

Istoriniams pastatams, turintiems architektūrinio paminklo statusą, gali būti taikomos supaprastintos taisyklės, pavyzdžiui, dėl to, kad negali būti keičiama fasado išvaizda, t.y. fasadas, langai ir durys. Pagal STR 2.01.07:2003 naujai projektuojamų dvibučių, daugiabučių, blokuotų gyvenamųjų pastatų ir kai kurių triukšmui jautrių negyvenamųjų pastatų vidaus aplinkos garso klasė turi būti ne žemesnė kaip C. Pagal STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ 3 priedo 11 punktą, pripažįstant pastatą tinkamu naudoti, būtina pateikti Garso klasifikavimo protokolą. Matavimai atliekami pagal LST EN ISO 717-1:2013 (ore sklindančio garso izoliavimas) bei 717-2:2013 (garso izoliavimas tarp pastato atitvarų). Taip pat atitvaroms atlikti smūgio garso izoliavimo matavimai pagal LST EN ISO 140-4:2001, natūriniai matavimai pagal LST EN ISO 140-5:2001, fasado matavimai pagal LST EN ISO 140-7:2001, grindų smūgio garso izoliavimas pagal LST ISO 3382-2:2008 ir kt. Pagrindiniai tikslai - užtikrinti akustinį komfortą ir teisėtą pastatų eksploataciją, atitikimą STR ir žingsnį į tvarius standartus.

Norminiai reikalavimai Lietuvoje: pagal STR 2.01.07:2003 „Pastatų vidaus ir išorės aplinkos apsauga nuo triukšmo“ gyvenamosios paskirties pastatuose privalomi šie minimalaus garso izoliacijos rodikliai: patalpų poraRw ≥ (dB) Ln,w ≤ (dB). Taip pat galioja įpareigojimai dėl akustinių matavimų į daugiabučiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose: mokymo įstaigose, gydymo įstaigose, biuruose, restoranuose, parduotuvėse. Matavimo eiga: paruošimas, patalpos uždaromos, baigiamieji apdailos darbai užbaigti; matuojama ore sklindančio garso perdavimas, garso šaltinis šaltinio patalpoje, matuojama triukšmo lygis girdimojoje patalpoje; paskaičiuojamas faktinis Rw rodiklis ir Ln,w vertė.

Praktinės rekomendacijos: akustiniai matavimai yra svarbūs projektavimo derinimo etape ir eksploatacijos priėmimo metu, kad būtų garantuota, jog statinys atitinka Lietuvos STR akustikos reikalavimus. Matavimai planuojami po statybos darbų, bet prieš galutinį priėmimą; neturi praeiti daugiau kaip 1 metų nuo matavimų iki pastato priėmimo. Jei rezultatai neatitinka normų, būtina koreguoti konstrukcijas arba įrengti papildomas akustines medžiagas. Akustinio komforto matavimas užtikrina, kad pastatas atitinka teisės aktus ir naudotojų poreikius.

Kokia akustikos matavimo nauda?

1. Užtikrinamas gyventojų ir naudotojų komfortas: garso privatumas, psichologinė gerovė, produktyvumas.
2. Atitiktis normatyvams ir teisės aktams: STR 2.01.02:2003 ir kiti dokumentai, taip pat energijos vartojimo efektyvumas, kuriuo kai kuriais atvejais prisidedama prie garso izoliacijos gerinimo.
3. Kokybės užtikrinimas ir rizikos mažinimas: defektų identifikavimas, papildomų investicijų vengimas.
4. Vertės augimas ir tvarumas: nekilnojamojo turto patrauklumas, LEED/BREEAM ar kitų tvariųjų standartų reitingų galimybė.
5. Naudotojų pasitenkinimas ir reputacija: teigiami atsiliepimai, teisinė apsauga dėl akustikos rodiklių.

Garso klasės interpretavimas pastato kontekste: A, B, C, D ir E - tai penkios garso klasės, kurias nustato ir taiko atitvarų garso izoliavimo, smūgio garso izoliavimo, aidėjimo trukmės ir aplinkos triukšmo rodikliai. A garso klasė - itin aukštas akustinio komforto lygis, kur apie 90 proc. gyventojų įvardija komfortą kaip gerą ar labai gerą; B klasė - 75-85 proc. laikina laikytina geru, D klasė - žemesnės kokybės diapazonas, E - ribinės sąlygos. Tačiau svarbu nepaversti terminų „garsas“ ir „akustika“ vienpusiškai: garso sugertimi vadinama garso energijos virsmas šiluma; garso izoliacija - energijos nuostoliai, kurie stabdo garso perdavimą per atitvarą; akustika - mokslas apie garsą.

Svarbios nuorodos į standartus ir reglamentus: STR 2.01.07:2003 (garso apsauga nuo triukšmo), STR 2.01.02:2003, STR 1.11.01:2010, LST EN ISO 717-1/2, LST EN ISO 140-4/5/7, LST ISO 1996-1/2, LST ISO 3382-2, LST EN ISO 16283-1/3; tarptautiniai standartai (BREEAM, LEED) ir Lietuvos LŽPT rengimas. Akustikos matavimai atliekami kalibruota įranga, laboratorijose ir natūriniais matavimais - pastato konstrukcijų visuma. Praktikoje dažnai nustatoma, kad projekte numatyta garso klasė neatitinka faktinės, nes matuojama ir konstrukcijų visuma, o ne tik vientisa siena ar grindys.

Triukšmo šaltiniai pastatuose turi platų dažnių diapazoną, todėl sprendimai turi būti įvairiapusiai: tylus įrangos pasirinkimas (liftai, siurbliai, vėdinimas), garsą absorbuojančios plokštės, sandariklių kokybė, mazgų detalizavimas, o tam tikrais atvejais būtina papildoma izoliacija ar pertvaros perdirbimas. Veikiant triukšmui, ilgainiui gali kilti ne tik klausos sutrikimai, bet ir neurologiniai, psichiniai bei socialiniai sutrikimai. Lietuvos higienos normos nustato, kad gyventojų triukšmo lygiai neturi viršyti ribų: 50 dB dienos, 45 dB vakarais, 40 dB naktimis. Biurų ir mokymo įstaigų aplinkoje - aplinkos triukšmo svarba bei triukšmo kontrolės priemonės yra ypač svarbios. Triukšmas bei akustinis komfortas taps vis svarbesniais veiksniais planuojant tankiai užstatytas teritorijas ir statant šalia transporto srautų.

Apibendrinant, akustiniai reglamentai, STR ir tarptautiniai standartai suformuoja kompleksinį požiūrį į pastatų garso izoliaciją ir akustinį komfortą: nuo patalpų išplanavimo iki išorinių fasado konstrukcijų, nuo mazgų detalizavimo iki galimybės pasiekti aukštesnes klasifikacijas. Teisingi sprendimai reikalauja laikytis neišvaizdaus, bet tikslaus proceso: projektavimo metu taikyti akustinius skaičiavimus, natūriniai matavimai atliekami prieš pripažinant pastatą tinkamu naudoti, tik tada galima garantuoti, kad pastatas atitiks STR ir tarptautinius standartus, o gal net pasieks aukštesnes garso komforto ribas.

Be atsakomybių dėl teisiniu reikalavimų, akustikos sprendimai turi įvertinti ir socialinį bei ekonominį kontekstą: vertinti ne tik pirkėjo ar nuomininko komfortą, bet ir ilgaamžiškumą, eksploatacijos išlaidas, energijos vartojimą bei tvarius standartus (LEED/BREEAM). Tai gali paskatinti daugiau profesionalų įsitraukimo į akustikos projektus, įskaitant tarptautinių standartų įsisavinimą ir praktinį jų pritaikymą Lietuvoje. Dėl to pastatai tampa ne tik energija efektyvūs, bet ir akustiškai patogūs, o gyventojai - ramūs ir sveikesni.

tags: #akustikos #reikalavimai #fasadams