Akmens vata jau seniai yra populiari terpė auginti hidroponinius vaisius, daržoves ir žoleles. Tačiau akmens vata nėra gerai įvertinta aplinkosaugos skalėje ir ne tik kenksminga aplinkai - ji taip pat gali pakenkti jūsų sveikatai.
Kas yra akmens vata ir kaip ji gaminama
Akmens vata nėra natūrali medžiaga. Ji gaminama iš kompozicinės kreidos ir uolienos, kaitinamos iki aukštos temperatūros. Gamintojai naudoja kompozicinę kreidą ir uolieną, tada jas įkaitina iki maždaug 3000 laipsnių pagal Farenheito laipsnį. Tada per jį pučia oro srautas, gaunantis ypač plonus akmeninės medžiagos pluoštus. Iš esmės jie imasi dviejų 100% natūralių medžiagų (kreidos ir uolienos) ir paverčia jas hibridine medžiaga, kuri išliks tokia forma amžinai. Kai išmesite seną akmens vatą, ji sėdės sąvartyne, kaip ir atrodo ilgą, ILGĄ laiką.
Fizikinės ir cheminės problemos
Naujuose blokuose gali būti daug dulkių ir birių pluoštų, kurie gali patekti į jūsų akis, burną, odą ir plaučius. Tai panašu į asbestą ta prasme, kad maži pluoštai gali patekti į jūsų plaučius, jei su juo daug dirbate. Nors tai gali būti ne taip toksiška kaip asbestas, kodėl rizikuoti? Ne tai, su kuo norėčiau žaisti, jei to neturiu - yra daugybė kitų hidroponinių laikmenų pasirinkimų!
Akmens vata yra neorganinė pluoštinė medžiaga, kurios plaušeliams surišti naudojamas nedidelis kiekis dervos. Ši derva gali būti gaminama naudojant formaldehidą, kuris, nors ir bekvapis, gali sukelti galvos skausmą ar pykinimą. Tačiau profesorius Ričardas Makuška atkreipia dėmesį, kad formaldehidas dervos gamybos metu praktiškai pilnai sureaguoja, o likutiniai kiekiai išgaruoja per pirmąsias savaites po mineralinės vatos pagaminimo.
Sveikatos rizikos
Didesnį susirūpinimą kelia pačių akmens vatos pluoštų poveikis. Šiurkštūs pluoštai gali sukelti niežėjimą ir alergijas. Kai kurie izoliacinių gaminių gamintojai minėjo šį kiekį, pateikdami klaidingus teiginius, kad „IARC mokslininkai patvirtina mineralinės vatos izoliacijos saugumą“. Šie teiginiai yra tiesiog melagingi.
Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra (IARC) 2002 m. klasifikavo žmogaus sukurtus mineralinius pluoštus. IARC monografijos darbo grupė padarė išvadą, kad tik biologiškai atsparios medžiagos, IARC klasifikuojamos kaip „galbūt kancerogeninės žmonėms“ (2B grupė). Priešingai, dažniausiai naudojamos stiklo pluošto vatos, įskaitant izoliacinę stiklo vatą, akmens vatą ir šlakų vilną, laikomos „neklasifikuojamomis pagal kancerogeniškumą žmonėms“ (3 grupė). Tai reiškia, kad atlikus tyrimą nepavyko nustatyti, ar šios mineralinės vatos sukėlė vėžį, ar ne.
Tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas gyventojų nuomonės tyrimas atskleidė, kad net 66% respondentų mano, jog kai kurios statybinės medžiagos gali kelti grėsmę sveikatai. Daugiausia susirūpinimo gyventojai išreiškė dėl stiklo vatos (20% laiko ją kenksminga) ir akmens vatos (30% įvardija alergijos pavojų, 25% - kosulį ir astmą). Klausiami apie tai, kokią grėsmę, jų nuomone, kelia akmens vata, gyventojai dažniausiai įvardijo alergijos pavojų (30 proc.), antroje vietoje - kosulį ir astmą (po 25 proc.).
Alergijos ir kvėpavimo takų simptomai
Naujuose blokuose esantys laisvi pluoštai gali patekti į kvėpavimo takus ir sukelti dirginimą. Kai medžiaga dulkėja, gali padidėti alerginių riešu simptomų rizika: niežėjimas, odos sudirginimas, akių ašarojimas, kosulys ar astmos priepuoliai. Profesorius taip pat pabrėžia, kad mineralinės vatos sluoksniai turėtų būti uždengti tinku, plėvelėmis ar gipso kartono plokštėmis, nes laikui bėgant pluoštas ima dulkėti ir gali alergizuoti.
Cheminės medžiagos ir formaldehidas
Be pluoštų mechaninio poveikio, tam tikri rišikliai gali būti gaminami naudojant formaldehidą arba fenolformaldehidines dervas. Atsilupęs baldų laminatas ar ant neizoliuotos plokštės paklota linoleumą gali tapti „cheminės bombos“ šaltiniu. Vis dėlto profesorius atkreipia dėmesį, kad formaldehido poveikio nereikėtų dramatizuoti - jis dervos gamybos metu praktiškai pilnai sureaguoja, o likutiniai kiekiai išgaruoja per pirmąsias savaites po mineralinės vatos pagaminimo.
Statybinės medžiagos namuose: platesnis kontekstas
Statybinės medžiagos, baldai, plastikiniai langų rėmai, netgi dujinė viryklė - visa tai gali būti potencialūs taršos šaltiniai mūsų namuose. Šaltuoju metų laiku prie šių veiksnių prisideda įvairūs šildymo prietaisai ir įrenginiai, pradedant nuo dulkes svilinančių elektrinių šildytuvų ir baigiant akmens anglimi kūrenamais katilais. Ypač pavojinga, jei namų savininkai, siekdami sutaupyti, kūrena plastiką, gumą ar medžio drožlių plokščių likučius.
Viena dažniausiai minimų kenksmingų medžiagų - įvairios iš medžio pagamintos plokštės, naudojamos statybose ir baldų gamyboje. Medžio drožlių (MDP), medžio dulkių (MDF), orientuotų skiedrų (OSB) plokštės gali skleisti formaldehidą. Paprasčiausia akmens vata, naudojama šiltinimui, gali išskirti formaldehidą, viršijantį leistinas normas.
Saugos priemonės dirbant su akmens vata
Dirbant su akmens vata būtina laikytis pagrindinių saugos priemonių: dėvėkite apsauginius drabužius ilgomis rankovėmis, pirštines, akinius ir respiratorių. Jei medžiaga pateko ant odos, nedelsiant nuplaukite ją tekančiu vandeniu. Dirbant su akmens vata, ypač ją pjaunant, naudokite marlės tvarstį ar šaliką kvėpavimo takams apsaugoti. Prieš montuojant izoliaciją, įsitikinkite, kad ji yra tinkamai apsaugota nuo oro ir drėgmės srautų, naudojant difuzines membranas.
Profesorius Ričardas Makuška taip pat pabrėžia, kad mineralinės vatos sluoksniai turėtų būti uždengti tinku, plėvelėmis ar gipso kartono plokštėmis, nes po kurio laiko pluoštas ima dulkėti , todėl gali alergizuoti ar sukelti kitokį neigiamą poveikį. Dvigubas gipso sluoksnis ir sandarumas sumažina dulkių patekimo į patalpas riziką.
Alternatyvos ir saugesnės technologijos
Šiuolaikinės technologijos siūlo saugesnes alternatyvas. Pavyzdžiui, Knauf Insulation mineralinė vata su Ecose® technologija gaminama iš stiklo, pasižymi natūralia spalva, mažai dulkanti, bekvapė ir maloni liesti. 80% jos sudaro antrinio perdirbimo medžiagos. Ši vata turi ilgesnį pluoštą, yra elastingesnė, lengvesnė ir geriau užpildo konstrukcijas, nepaliekant tarpų. Knauf Insulation mineralinei vatai su Ecose® technologija suteiktas auksinis patalpų oro komforto sertifikatas, patvirtinantis, kad medžiaga atitinka griežčiausius ekologijos reikalavimus.
Kita inovacija - „Ursa Pureone“ mineralinė vata. Ji pagaminta iš kvarcinio smėlio ir akrilo, visiškai neturi fenolio ir formaldehido. Medžiaga yra balta, primena medvilnę, yra ekologiška ir saugi. Taikant ECOSE® technologiją anksčiau minėti tradiciniai rišikliai buvo pakeisti natūraliomis žaliavomis. Pagal technologiją ECOSE® pagamintiems „Knauf Insulation“ produktams suteiktas „Eurofins Gold“ aukščiausio lygio patalpų oro kokybės sertifikatas, kuriuo patvirtinama, kad šie produktai oro patalpose neteršia ir prisideda prie aukštos jo kokybės.
Kada verta rūpintis medžiagos pasirinkimu
Jei galvojame apie tai, ką gyvenime vertiname labiausiai, pastatai tikriausiai nėra pirmas dalykas, kuris ateina į galvą. Tačiau mūsų namai, mokyklos, sveikatos priežiūros įstaigos, biurai ir kiti pastatai yra neįtikėtinai svarbūs ir daro neįtikėtiną įtaką mūsų kasdieniam gyvenimui. Jie taip pat yra vieni iš priežasčių sukeliančių opiausias pasaulio problemas, tokias kaip klimato kaita, energetinis saugumas, žaliavų vartojimas ir atliekos, aplinkos tarša ir neigiamas poveikis sveikatai.
Manome, kad padėti spręsti šiuos iššūkius naudojant kokybiškesnes statybines medžiagas ir gaminius bei pažangesnę statybos praktiką yra mūsų įmonės ir statybos pramonės galimybė ir atsakomybė. Renkantis mineralinę vatą, svarbu atkreipti dėmesį į gamintojo patikimumą ir produkto sertifikatus. Įmonės „Rockwool“, „Knauf“, „Leinrok“, „Teplit“, „Technonikol“ yra tarp patikimų gamintojų, siūlančių kokybiškus ir saugius produktus.
Praktiniai patarimai gyventojams
- Jei naudosite akmens vatą tiesiai iš pakuotės, tikėtina, kad turėsite problemų sodinant sėklas ar sodinukus; jo pH yra daug didesnis nei kitų terpių, todėl jį reikia apdoroti.
- Net kai teisingai nustatote pH, jis gali svyruoti daug daugiau nei kitų rūšių auginimo terpė, todėl reikės nuolatinio stebėjimo.
- Atlikus montavimą, uždenkite mineralinės vatos sluoksnius tinku, plėvele arba gipso kartonu, kad sumažintumėte dulkėjimą į patalpas.
- Dirbdami visada naudokite apsauginius drabužius, pirštines, akinius ir respiratorių; medžiagai patekus ant odos, nuplaukite ją tekančiu vandeniu.
Stiklo vata vs akmens vata: trumpas palyginimas
| Savybė | Stiklo vata | Akmens vata |
|---|---|---|
| Žaliava | smėlis, perdirbtas stiklas | uolienos, bazaltas, kreida |
| Dulkėtumas | mažesnis (priklausomai nuo rišiklio) | didesnis, šiurkštūs pluoštai |
| Galimi cheminiai rišikliai | fenolformaldehidinės dervos ar poliakrilatai | formaldehidas galimas dervos gamyboje |
| Alergizavimo rizika | yra | gali sukelti niežėjimą ir alergijas |
Gyventojų požiūris ir informacijos poreikis
Tyrimas atskleidė, kad dažniausiai informacijos ieško nuosavą būstą įsirenginėjantys, vidutinio amžiaus, aukštąjį išsilavinimą ir didesnes pajamas gaunantys apklaustieji. Net 46 proc. žmonių šilumos izoliaciją įvardijo kaip svarbiausią savybę, renkantis būstą. Tai parodo, kad statybinių medžiagų pasirinkimas neretai priklauso nuo turimų žinių ir žmogaus išsilavinimo.
Gyventojų nuomonės tyrimas buvo atliktas 2016 metų pradžioje, AB SKV užsakymu, siekiant išsiaiškinti, ar gyventojai domisi gyvenamo namo statybinėmis medžiagomis, bei išgirsti jų nuomonę dėl statybinių medžiagų grėsmės sveikatai. Tyrimo metu buvo apklausta 1011 respondentų nuo 18 iki 75 metų amžiaus.
Visų medžiagų bijoti nereikia: „Mineralinė vata sudaryta iš neorganinės pluoštinės medžiagos, plaušelių surišimui naudojant mažą kiekį dervos, kuri gali būti gaminama naudojant formaldehidą - bekvapę medžiagą, galinčią sukelti galvos skausmą ar pykinimą. Tiesa, baimintis formaldehido poveikio nereikėtų - jis dervos gamybos metu praktiškai pilnai sureaguoja, o labai maži likutiniai jo kiekiai išgaruoja per pirmąsias savaites po mineralinės vatos pagaminimo.“