Akmens vatos kenksmingumas: rizikos ir saugos priemonės

Statybinės medžiagos, baldai, plastikiniai langų rėmai, netgi dujinė viryklė - visa tai gali būti potencialūs taršos šaltiniai mūsų namuose. Šaltuoju metų laiku prie šių veiksnių prisideda įvairūs šildymo prietaisai ir įrenginiai, pradedant nuo dulkes svilinančių elektrinių šildytuvų ir baigiant akmens anglimi kūrenamais katilais. Ypač pavojinga, jei namų savininkai, siekdami sutaupyti, kūrena plastiką, gumą ar medžio drožlių plokščių likučius.

Nors kiekvienam taršos šaltiniui reikėtų skirti atskirą straipsnį, šiandien apžvelgsime pagrindinius pavojus, tykančius mūsų gyvenamojoje aplinkoje, ypatingą dėmesį skirdami akmens vatai.

Statybinės medžiagos ir jų poveikis sveikatai

Viena dažniausiai minimų kenksmingų medžiagų - įvairios iš medžio pagamintos plokštės, naudojamos statybose ir baldų gamyboje. Medžio drožlių (MDP), medžio dulkių (MDF), orientuotų skiedrų (OSB) plokštės, nors ir palengvina darbus, gali skleisti formaldehidą. Neнокokybiškos plokštės, ypač aukštesnėje temperatūroje, gali viršyti leistiną formaldehido koncentraciją net kelis kartus. Svarbu atminti, kad kenksmingiausia yra naudoti neizoliuotą plokštę, kurios paviršius atviras aplinkai. Atsilupęs baldų laminatas ar ant neizoliuotos plokštės paklota linoleumą gali tapti „cheminės bombos“ šaltiniu.

Taip pat formaldehido šaltinis gali būti šiltinimo, garso ar vibroizoliacinės medžiagos, pagamintos naudojant karbamido formaldehido dervas. Paprasčiausia akmens vata, naudojama šiltinimui, gali išskirti formaldehidą, viršijantį leistinas normas. Be formaldehido, statybinės medžiagos gali „praturtinti“ aplinką amoniaku, stirenu, akrilonitrilu. Todėl verta pasvarstyti, ar tikslinga vienu metu naudoti apdailoje kelias rizikingas medžiagas. Sausi statybiniai mišiniai ir jų pagrindu pagaminti apdailos gaminiai paprastai yra saugiausi. Netgi dauguma lakų ir dažų, naudojami pagal paskirtį ir išdžiūvę, po 10-15 dienų nebėra kenksmingi. Tačiau lauko darbams skirtos medžio konservavimo-tonavimo priemonės, naudojamos vidaus patalpose, yra toksiškos.

Tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas gyventojų nuomonės tyrimas atskleidė, kad net 66% respondentų mano, jog kai kurios statybinės medžiagos gali kelti grėsmę sveikatai. Daugiausia susirūpinimo gyventojai išreiškė dėl stiklo vatos (20% laiko ją kenksminga) ir akmens vatos (30% įvardija alergijos pavojų, 25% - kosulį ir astmą).

Akmens vata: pavojai ir saugumas

Akmens vata yra neorganinė pluoštinė medžiaga, kurios plaušeliams surišti naudojamas nedidelis kiekis dervos. Ši derva gali būti gaminama naudojant formaldehidą, kuris, nors ir bekvapis, gali sukelti galvos skausmą ar pykinimą. Tačiau profesorius Ričardas Makuška atkreipia dėmesį, kad formaldehidas dervos gamybos metu praktiškai pilnai sureaguoja, o likutiniai kiekiai išgaruoja per pirmąsias savaites po mineralinės vatos pagaminimo.

Didesnį susirūpinimą kelia pačių akmens vatos pluoštų poveikis. Šiurkštūs pluoštai gali sukelti niežėjimą ir alergijas. Todėl dirbant su akmens vata būtina naudoti darbinius rūbus, pirštines ir respiratorių. Profesorius taip pat pabrėžia, kad mineralinės vatos sluoksniai turėtų būti uždengti tinku, plėvelėmis ar gipso kartono plokštėmis, nes laikui bėgant pluoštas ima dulkėti ir gali alergizuoti.

Akmens vata nėra natūrali medžiaga. Ji gaminama iš kompozicinės kreidos ir uolienos, kaitinamos iki aukštos temperatūros. Ši hibridinė medžiaga išlieka tokia ilgą laiką ir neyra gamtoje. Naujuose blokuose gali būti dulkių ir birių pluoštų, kurie gali patekti į akis, burną, odą ir plaučius. Nors tai nėra taip toksiška kaip asbestas, rizika išlieka.

Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra (IARC) 2002 m. klasifikavo žmogaus sukurtus mineralinius pluoštus. Tik biologiškai atsparios medžiagos buvo priskirtos „galbūt kancerogeninėms žmonėms“ (2B grupė). Dažniausiai naudojamos stiklo pluošto, akmens ir šlakų vatos laikomos „neklasifikuojamomis pagal kancerogeniškumą žmonėms“ (3 grupė).

Alternatyvos ir saugesnės technologijos

Šiuolaikinės technologijos siūlo saugesnes alternatyvas. Pavyzdžiui, Knauf Insulation mineralinė vata su Ecose® technologija gaminama iš stiklo, pasižymi natūralia spalva, mažai dulkanti, bekvapė ir maloni liesti. 80% jos sudaro antrinio perdirbimo medžiagos. Ši vata turi ilgesnį pluoštą, yra elastingesnė, lengvesnė ir geriau užpildo konstrukcijas, nepaliekant tarpų. Knauf Insulation mineralinei vatai su Ecose® technologija suteiktas auksinis patalpų oro komforto sertifikatas, patvirtinantis, kad medžiaga atitinka griežčiausius ekologijos reikalavimus.

Kita inovacija - „Ursa Pureone“ mineralinė vata. Ji pagaminta iš kvarcinio smėlio ir akrilo, visiškai neturi fenolio ir formaldehido. Medžiaga yra balta, primena medvilnę, yra ekologiška ir saugi.

Renkantis mineralinę vatą, svarbu atkreipti dėmesį į gamintojo patikimumą ir produkto sertifikatus. Įmonės „Rockwool“, „Knauf“, „Leinrok“, „Teplit“, „Technonikol“ yra tarp patikimų gamintojų, siūlančių kokybiškus ir saugius produktus.

Saugos priemonės dirbant su akmens vata

Net ir naudojant kokybišką akmens vatą, būtina laikytis pagrindinių saugos priemonių:

• Dėvėkite apsauginius drabužius ilgomis rankovėmis, pirštines, akinius ir respiratorių.
• Jei medžiaga pateko ant odos, nedelsiant nuplaukite ją tekančiu vandeniu.
• Dirbant su akmens vata, ypač ją pjaunant, naudokite marlės tvarstį ar šaliką kvėpavimo takams apsaugoti.
• Prieš montuojant izoliaciją, įsitikinkite, kad ji yra tinkamai apsaugota nuo oro ir drėgmės srautų, naudojant difuzines membranas.
• Baigus montavimo darbus, uždenkite izoliaciją tinku, plėvelėmis ar gipso kartono plokštėmis.

Laikantis šių rekomendacijų, galima užtikrinti saugų ir efektyvų akmens vatos naudojimą, minimizuojant rizikas sveikatai.

tags: #akmens #vata #kenksmingumas