„Akmenės cemento“ gamykla per metus vidutiniškai pagamina apie 1,1 mln. tonų cemento, iš jų apie 57 proc. parduodama Lietuvoje, o likęs dalis eksportuojama. Net jeigu Lietuva cementą pirktų tik iš „Akmenės cemento“, įmonei vis tiek reikėtų ieškoti kitų rinkų, nes pagaminamas kiekis viršija Lietuvos poreikį-800-900 tūkst. tonų per metus.
Pagrindiniai „Akmenės cemento“ klientai Lietuvoje yra gelžbetonio ir statybos pramonė, pakuotą cementą perka mažmenininkai. Pernai aktyviai pradėta bendradarbiauti su kelininkais. Bendrovė jau turi 8 tipų cementą, atitinkantį LST EN 197-1:2011 reikalavimus, įskaitant kelis kelių rūšių bepriedį ir klinties portlandcementį bei žematemperatūrinį sulfatams atsparų šlakinį cementą. Hidraulinis kelių rišiklis HRB E4 taip pat atitinka LST EN 13282-1:2013 reikalavimus.
Strateginiai eksporto ir rinkų plėtojimo planai
Generalinis direktorius Artūras Zaremba teigia, kad įmonė gali gaminti apie 1,5 mln. tonų cemento per metus, tačiau Lietuvos rinka vis dar yra svarbiausia. Apie 35,6 proc. produkcijos parduodama Lenkijoje, Švedijoje ir Suomijoje, o apie 7,4 proc. - Baltarusijoje. „Lietuvos klientai nuperka apie 57 proc. to, ką pagaminame“, - priduria A. Zaremba. Dinamiški rinkos procesai verčia diversifikuoti pardavimus, nes 2009 m. cemento poreikis Lietuvoje smuko dvigubai.
Toliau plėtoti eksportą padeda veikiantis cementų terminalas Klaipėdoje, o per pastaruosius metus įmonei svarbu išlikti konkurencingai ir tvariai plėsti veiklas. Bendrovė planuoja dideles investicijas į COPŽ (iš angl. CCS) technologiją, siekiančius prisitaikyti prie klimato politikos pokyčių ir sumažinti CO₂ emisijas. Šios krypties tikslas - pereiti prie klimatui neutralaus gamybos modelio.
Inovacijos ir alternatyvus kuras
2014 m. rugpjūtį buvo paleista nauja sauso būdo klinkerio gamybos linija, kuri padidino gamybos apimtis iki 1,5 mln. tonų per metus ir sumažino emisijas, tuo pačiu didindama energijos efektyvumą. „Jau kelerius metus mes deginame ir padangas, tačiau šiuo alternatyviu kuru deginama tik apie 5-7 proc. viso kuro. Pranašumas tas, kad cemento gamybos krosnyse deginant padangas nelieka jokių atliekų“, - teigia A. Zaremba.
ES šalyse 1,1 mln. tonų nenaudojamų padangų sudeginama cemento gamyklose (81 proc. - šilumai, 19 proc. - elektros energijai). „Akmenės cementas“ planuoja išplėsti alternatyvaus kuro panaudojimą, investuodamas į dozavimo, sandėliavimo įrenginius ir jų suderinimą su technologijomis. Jei sudeginama 20 tūkst. tonų atliekų, tai pakeistų apie 15 proc. dabar panaudojamos akmens anglies kiekio.
CO₂ surinkimo ir CCS įsipareigojimai
„Akmenės cementas“ ir jo grupė įkūrė CCS Baltic konsorciumą kartu su LATVIJOS įmone SCHWENK Latvija, energetikos įmone KN Energies bei laivybos įmonėmis Larvik Shipping ir Mitsui O.S.K. Lines. Konsorciumas užtikrins visą CCS vertės grandinę - nuo CO₂ surinkimo cemento gamyklose iki transportavimo, skystinimo, perkrovimo į laivus ir saugojimo po Šiaurės jūros dugnu. Pasak KN Energies atstovų, pirmieji žingsniai - CO₂ perkrovos terminalo Klaipėdoje statybos ir poveikio aplinkai vertinimo analizė bei FEED sprendiniai, padėsiantys parengti galutinio investavimo sprendimą.
Šiemet KN Energies planuoja atlikti CO₂ perkrovos terminalo Klaipėdoje poveikio aplinkai vertinimą ir FEED studiją. „Kelią į Klaipėdos uostą „Akmenės cementas“ atrado jau anksčiau, - sako A. Zaremba. - Jei niekas nesikeis, iš Naujosios Akmenės į Klaipėdą keliaus ir sugautas bei suskystintas CO₂.“
CO₂ surinkimo technologijos nėra naujos - pirmasis tokio tipo projektas pradėtas 1996 m. Norvegijoje („Sleipner“). CCS Baltic architektūra iš dalies sutampa su tarpiname etape įgyvendintu projektu „Northern Lights“, kurį inicijavo Norvegijos vyriausybė ir energetikos milžinai. KN Energies valdo kelis skystųjų energijos produktų terminalus Klaipėdoje, Subačiuje ir Marijampolėje ir teikia paslaugas Vokietijos, Brazilijos ir kitų regionų klientams.
Įmonės vizija ir įvertinimai
- „Akmenės cementas“ tikslas - po 2035 m. tapti klimatui neutraliu gamintoju.
- 2024 m. bendras CO₂ emisijų kiekis siekė apie 870 tūkst. tonų; panašus rodiklis išliko ir praėjusiais metais.
- Šiuo metu įmonė užima vieną iš didžiausių vietos pramonės pozicijų Lietuvoje, teikdama apie 1-1,2 mln. tonų cemento per metus.
CO₂ emisijų mažinimas ir tvarumas tampa kritiniais klausimais cemento pramonei, ypač dėl tai lemiančių iššūkių, kurių sprendimui reikalinga degiklio ir procesų modernizacija, bei įtraukiamų CCS sprendimų diegimas. Pasak A. Zarembos, dabar svarbiausia yra ne tik didinti gamybą, bet ir mažinti CO₂ intensyvumą, pasirinkti tinkamus investicinius sprendimus ir būtų sukuriamas optimalus balansavimas tarp investicijų, technologinių sprendimų ir jų įdiegimo laikotarpio.
Ūkio subalansavimui ir tvarumo užtikrinimui „Akmenės cementas“ turi ambicingų planų - investuoti į CO₂ surinkimą ir saugojimą bei užtikrinti, kad Klaipėdos uostas taps tarptautinės CCS vertės grandinės svarbiu elementu, prisidėdamas prie Lietuvos bei Latvijos pramonės dekarbonizacijos. Pasak Jūsų, CCS Baltic vystymo tikslas - sukurti naudingą virtinę, kurią galėtų papildyti ir kitos pramonės įmonės, plėtojant tvarius energetikos ir statybos projektus.
Šios iniciatyvos sustiprina regiono energetinę ir pramoninę infrastruktūrą bei prisideda prie klimato tikslų įgyvendinimo Baltijos šalyse. CCS technologija tampa būtina sąlyga, kad cemento gamyba Lietuvoje ir regione galėtų išlikti konkurencinga bei ekologiška, o ekologiškai sąmoningas vartotojas - užtikrintas raktas į ateities rinkas.
Tikslios detalės apie naują cemento gaminį
Naujoji produkto linija apima kelias cementų rūšis - bepriedį ir klinties portlandcementį bei žematemperatūrį šlakinį cementą, atitinkančius LST EN 197-1:2011 standartą, ir papildomą HRB E4 hidraulinį kelių rišiklį, kurio atitikimą reikalavimams patvirtino LST EN 13282-1:2013. Šios naujovės žymi žingsnį į kelio dangų gyvavimo laikotarpio ilginimą bei modernizuotų kelių projektų įgyvendinimą Lietuvoje ir regione.
„Akmenės cementas“ tęsia investicijas į energijos efektyvumą, degimo kuro pertvarką ir alternatyvaus kuro naudojimą, siekdamas sumažinti emisijų dalį, tuo pačiu išlaikant gamybos našumą. Pasak įmonės vadovų, svarbiausia yra pasiekti balansą tarp investicijų, technologijų pažangos ir ekonominio stabilumo, kad tvarumas būtų ekonominiu pagrindu įteisintas kasdienėje gamyboje.
| Rinkos dalys | Procentais | <
|---|---|
| Lietuva | 57 |
| Lenkija, Švedija, Suomija | 35,6 |
| Baltarusija | 7,4 |