Akmenės cementas yra unikali cemento gamykla Lietuvoje - ji pradėjo statovimo darbus 1947 m. Akmenės rajone, Karpėnų kaime, o 1952 m. rugsėjo 20 d. čia pradėjo suktis pirmoji klinkerio degimo krosnis. Jau po metų buvo pastatyta ir pradėta eksploatuoti antroji 127 m ilgio krosnis. 1959 m. buvo baigta statyti trečioji, o 1961 m. - ketvirtoji cemento gamybos technologinės linijos. 1996 m. keturių sukamųjų krosnių kompleksas buvo uždarytas kaip ekonomiškai neefektyvus.
Šiandien AB „Akmenės cementas“ bendradarbiaujant su partneriais įtraukė į savo ateities planus CO₂ vertės grandinę - projektas, kuriam Europos Komisija suteikė PCI (Project of Common Interest) statusą. CO₂ surinkimo ir transportavimo projektas Lietuvoje ir Latvijoje vizijose siekia užtikrinti ilgalaikę klimato atsakomybę ir konkurencingumą. Tuo pačiu laikotarpiu įmonė pabrėžia tvarumo svarbą ir siekį tapti klimatui neutraliu gamintoju po 2035 m.
Strategija ir ekonominės kryptys
Šią kryptį lemia ES žaliasis kursas: Cemento gamybos įmonėms tenka investuoti į tvarumą ir CO₂ emisijų mažinimą. Pasak generalinio direktoriaus Artūro Zarembos, „šiuo metu svarbiausia ne didinti gamybą, o mažinti anglies dioksido intensyvumą“. Planuojamos investicijos viršija 700 mln. eurų, didžiausią dalį - iki 600 mln. Eur - skiriant CCS (carbon capture and storage) technologijos diegimui, kuri įgalins klimato neutralios gamybos laikotarpį.
Apie 75 proc. pagaminto cemento parduodama Lietuvoje. Pasak vadovo, artimiausiais metais reikšmingų gamybos apimčių augimo nenumatyta; dėmesys - efektyvumo didinimui, energijos vartojimo optimizavimui ir kokybės gerinimui. LNG emisijų skaičius per pastaruosius metus svyravo apie 870 tūkst. tonų CO₂ į metus, ir tikėtina, kad šis lygis išliks per artimiausius kelius metus. Vis dėlto net ir didelės investicijos CCS srityje nepadengtų visų vertės grandinės kaštų, todėl „CCS Baltic“ konsorciumas užtikrina visą vertės grandinę - nuo CO₂ surinkimo iki ilgalaikio saugojimo po Šiaurės jūros dugnu.
CCS Baltic ir partnerystės
Akmenės cementas, kartu su LATVIJOS ŠWENK cemento gamykla, energetikos įmone KN Energies bei laivybos įmonėmis „Larvik Shipping“ ir „Mitsui O.S.K. Lines“, įsteigė CCS Baltic konsorciumą. Jo tikslas - užtikrinti visos CCS vertės grandinės veikimą: nuo CO₂ surinkimo cemento gamyklose, transportavimo, skystinimo iki perkrovimo į laivus ir išplukdymo ilgalaikiam saugojimui po Šiaurės jūros dugnu. Tai bus pirmoji tokio tipo infrastruktūra Baltijos šalyse ir leis sparčiai dekarbonizuoti Lietuvos bei Latvijos pramonę.
Infrastruktūros plėtra Klaipėdoje
KN Energies vadovė Rūta Tumėnienė teigia, kad Klaipėdos uostas taps svarbia CO₂ perkrovos baze. Šiuo metu planuojama CO₂ perkrovos terminalo Klaipėdoje statybos ir poveikio aplinkai vertinimo (PAV) analizė bei FEED studija, kuri padės parengti investavimo sprendimus. Pirmiausia projektas įtrauks cemento gamintojus, tačiau numatoma prisijungti ir kitoms pramonės įmonėms. Pasak generalinio direktoriaus, CO₂ surinkimas yra būtina sąlyga, kad galėtume tęsti veiklą konkurencingai ir laikytis griežtėjančių tvarumo reikalavimų.
Šių metų ir ankstesnių metų veikla rodo, kad Klaipėdos uostas ir nauja CO₂ infrastruktūra gali skatinti eksportą: dabar apie 25 proc. produkcijos iš Akmenės keliauja į užsienį, o su tinkamomis technologijomis ir terminų veikla CO₂ tikisi įtraukti daugiau atsinaujinančių srautų.
Istorija, technologijos ir inovacijos
CCS technologija nėra nauja pasaulyje: pirmieji projektai atsirado naftos telkiniuose, o pirmasis didelio masto projektas Sleipner Norvegijoje pradėjo veikti 1996 m. Panašiai „Northern Lights“ projektas sujungia valstybes ir milžinius energetikos dalyvius. AB „KN Energies“ valdo ir teikia skystųjų energijos produktų terminalus Klaipėdoje, Subačiuje ir Marijampolėje ir teikia paslaugas Vokietijos plaukiojantiesiems SGD terminalams.
Šiandien akcinė bendrovė vykdo ilgalaikes transformacijas: 2014 m. pastatyta nauja sausojo būdo klinkerio gamybos linija, sumažinusi emisijas bei padidinusi gamybos efektyvumą. 2024 m. įgyvendinta alternatyvaus kuro priėmimo, sandėliavimo ir dozavimo infrastruktūra leidžia pakeisti iki 80-90 proc. iškastinio kuro alternatyviuoju kuro šaltiniu iš mišrių atliekų. Tokia investicija kainavo apie 30 mln. Eur ir padėjo sumažinti emisijas trečdalio dydžiu.
Naujausios iniciatyvos - CO₂ surinkimo gamykla Klaipėdoje ir visos CCS vertės grandinės plėtra - turėtų pasiūlyti Baltijos šalių įmonėms ir už jos ribų naujus tvarios energetikos kelius, kurie jungia ekonominį augimą su klimatui neutraliu gamybos modeliu. Tai padės išlaikyti konkurencingumą ir skatins regiono pramonės dekarbonizaciją.
Apžvalga apie įmonės veiklą 2025 metais
Praėjusių metų duomenimis AB „Akmenės cementas“ pardavimai smuko nuo 153 iki 141 mln. Eur, tačiau grynasis pelnas augo apie 13%, iki 25,2 mln. Eur. Bendrovė pagamino apie 1,1 mln. t cemento - 12% mažiau nei 2024 m., o savikaina sumažėjo nuo 89 iki 68 mln. Eur. Šie pokyčiai rodo, kad įmonė stabiliai veikia net ir sumažėjusių gamybos apimčių kontekste, sutelkusi dėmesį į efektyvumo didinimą ir tvarumo įsipareigojimų įgyvendinimą.
Gamybos paletė: cementas ir maišai
Šiuo metu Akmenės cementas orientuojasi į stabilų cemento gamybos tempo palaikymą ir kokybės gerinimą. Nors konkrečios „cemento maišų paletės“ struktūros čia nėra išsamiai išvardytos, įmonės strategija įvardija įsipareigojimą sumažinti CO₂ intensyvumą, o tai reiškia ir visų maišų bei galutinio produkto gaminių atitiktį aukštesniems tvarumo reikalavimams. Inovacijos įtraukiamos per visą gamybos grandinę: nuo klinkerio gamybos iki energijos šaltinių, todėl cementas gali pasiūlyti platesnį asortimentą su geresniais parametrais aplinkosaugos atžvilgiu.
- Pasiekti tvarų CO₂ mažinimą per visą produkto gyvavimo ciklą.
- Didinti energijos efektyvumą ir mažinti kuro sąnaudas.
- Diegti CCS sprendimus gamybos procese ir transportavimo grandinėje.
- Praturtinti asortimentą augančiam rinkos poreikiui - aukštos kokybės cemento maišai.
Produkcijos būsimos vizijos
„Akmenės cementas“ planuoja plėsti eksportą per Klaipėdos terminalą, stiprinti partnerystes su tarptautiniais vežėjais ir plėsti naujų technologijų diegimą. Tvarus vystymas yra evoliucinis procesas, kuris jungia ekonominį naudingumą su aplinkos apsauga, o CCS tampa pagrindiniu įrankiu siekiant klimato neutralumo.