Akmenės cementas ir padangų utilizavimas: bendradarbiavimas su savivaldybėmis, technologijos ir aplinkosauga

Akmenės cementas yra viena iš didžiausių Baltijos šalyse, o Lietuvoje - vienintelė cemento gamybos įmonė, nuolat ieškanti inovatyvių ir tvarių sprendimų savo veikloje. Nuo 1952 metų veikianti įmonė strateginiu tikslu laiko darnų vystymąsi ir aktyviai prisideda prie aplinkosaugos iniciatyvų. Vienas iš tokių pavyzdžių - naudotų padangų panaudojimas cemento gamybos procese, kuris ne tik padeda spręsti padangų atliekų problemą, bet ir prisideda prie tvaresnės energetikos.

Padangų priėmimas ir apskrities aprėptis

AB „Akmenės cementas“ įsipareigojo iki 2010 m. gruodžio 31 d. priimti padangas nemokamai iš savivaldybių ir regioninių atliekų tvarkymo centrų bei jas naudoti kaip alternatyvųjį kurą. Per laikotarpį nuo 2008 m. gegužės mėnesio iki 2009 m. gruodžio įmonei buvo pristatyta virš 2000 tonų padangų atliekų. Savivaldybės ir regioniniai atliekų tvarkymo centrai gali pristatyti AB „Akmenės cementas“ padangas, kurių skersmuo ne didesnis kaip 118 cm ir plotis ne didesnis kaip 39 cm.

Pelno ir aplinkos nauda iš padangų panaudojimo

Abipusė nauda: „Akmenės cementas“ cemento gamybos procese gali saugiai naudoti išrūšiuotas atliekas, o tai sumažina aplinkos taršą ir sumažina neatsinaujinančio kuro išteklių poreikį. Tokiu būdu įmonė prisideda prie tvaresnės energetikos ir sumažina išskiriamų atliekų kiekį. Pagal Aplinkos ministerijos patvirtintus aplinkosaugos reikalavimus atliekų deginimo procese laikomasi griežtų reikalavimų.

Regioniniai projektai ir akcijos

Padangų surinkimo akcijos vyksta reguliariai. Pavyzdžiui, 2010 metais Šakių rajone išvežta daugiau nei 6 tonos senų padangų, dauguma jų surinkta per akciją „Darom“. 2009 metais rajone buvo surinkta apie 2,5 tonos senų padangų. Marijampolės apskritis 2010 metais gavo leidimą nemokamai į AB „Akmenės cementas“ išvežti 12 tonų padangų. Iš viso Šakių rajone „Darom 2010“ metu buvo surinkta apie 50 tonų atliekų, kurias priėmė Marijampolės sąvartynas, tačiau jų išvežimas rajono savivaldybei kainavo 9 tūkst. litų.

Nuo 2008 metų gegužės iki 2009 metų gruodžio įmonei „Akmenės cementas“ buvo atvežta daugiau nei 2 tūkst. tonų padangų atliekų. Pagal sutartį su Aplinkos ministerija, iki 2010 metų gruodžio 31 dienos įmonė įsipareigojo nemokamai priimti ir panaudoti energijai gauti iki 2 tūkst. tonų padangų. Tokiu pat principu buvo įgyvendinamas ir projektas įsikūręs Trakų rajono Žaizdrių kaime, kur bankrutavusios įmonės „Egapris“ administratorius - „Stinkoma“ - kaupė padangas septynerius metus. 2002 metais Žaizdrių kaime kilęs gaisras išryškino aplinkosaugos problemas ir paskatino ieškoti sprendimų.

Trakų rajono padangų problemos ir sprendimai

Su „Akmenės cementas“ buvo sudaryta sutartis dėl nemokamo išvežimo ir perdirbimo 3 tūkst. tonų Žaizdrių kaime sukauptų padangų. Meras Vytautas Petkevičius pabrėžė, kad tai sveikintina verslo iniciatyva, kuri pagerins rajono gyvenimo kokybę bei suteiks švaresnę aplinką, ir papildomų lėšų savivaldybei nereikalaus.

Technologinis procesas ir apribojimai

Gamyboje naudojamos padangos kaip sudėtinė kuro dalis cementui, laikantis Aplinkos ministerijos griežtų deginimo aplinkosaugos reikalavimų. Naudotos padangos kaip alternatyvus kuras plačiai naudojamos visame pasaulyje: JAV, Japonijoje, Europoje ir Australijoje. ES šalyse 1,1 mln. tonų nenaudojamų padangų sudeginama cemento gamyklose (81 proc.) ir šilumos bei elektros gamybai (19 proc.).

Gamybos apimtys: „Akmenės cementas“ vidutiniškai gamina apie 1,1 mln. tonų cemento per metus. 57 proc. produkcijos parduodama Lietuvoje, o likusi dalis eksportuojama į Lenkiją (apie 35,6 proc.), Švediją, Suomiją ir Baltarusiją (apie 7,4 proc.). Įmonė gali gaminti apie 1,5 mln. tonų cemento per metus. Planuojama plėsti alternatyvaus kuro panaudojimą iki 20 tūkst. tonų atliekų per metus, kas pakeistų apie 15 proc. dabar naudojamos akmens anglies kiekių.

Praktiniai įsipareigojimai ir ateities planai

Padangos iš Trakų rajono į „Akmenės cementas“ planuojama pradėti vežti kovo mėnesį. Generalinis direktorius Artūras Zaremba pabrėžia abipusę naudą: panaudojus padangas kaip kurą, galima sumažinti išmetamos taršos ir išsaugoti neatsinaujinančius degalus, o regioninės savivaldos pareigos gali būti įgyvendintos be papildomų biudžeto išlaidų.

Siekiant išplėsti panaudojimo galimybes, įmonė planuoja investicijas į dozavimo ir saugojimo įrenginius bei jų suderinimą su naudojamomis technologijomis. Taip pat planuojama plėsti vietas, kuriose padangos priimamos nemokamai, ir didinti toną numerį iki 5 tūkstančių tonų, kai tik bus įmanoma laikantis finansinių ir teisinių nuostatų.

Įstatybiniai aiškinimai ir nuomonės

Specialistai teigia, kad teisės aktai turi užtikrinti, jog senų padangų turėtojai galėtų nemokamai bei patogiai atiduoti savo atliekas visoje šalyje. Atskirai suprantama, jog gamintojai ir importuotojai turėtų steigti specialias naudotų padangų priėmimo vietas verslui kiekvienoje apskrityje, o regioniniai atliekų tvarkymo centrai suorganizuotų priėmimą iš gyventojų. Taip sumažėtų tikimybė, kad senos padangos atsidurs gamlos pavojinguose vietose.

Perdirbtų padangų guma galėtų būti naudojama sporto aikštynų ar žaidimų aikštelių dangoms, o valstybės institucijos galėtų skirti perdirbtų padangų gaminius viešajai infrastruktūrai, pavyzdžiui, kelių tiesti ar atitvarų gamybai. Tokie pirkimai skatintų rinkos kūrimą perdirbtiems gaminiams iš padangų gumos.

Įrašai ir techniniai detalės

Padangų atliekų sutvarkymas Lietuvoje pagrįstas gamintojo atsakomybe ir įgyvendinamas per ne pelno siekiančias organizacijas bei individualias iniciatyvas. Dalis gamintojų ir importuotojų nejaučia pareigų arba neturi teisinių įsipareigojimų, todėl finansuojama mažiau už beveik 27,5 tūkst. tonų tiekėjų, o realiai į užduotis įsitraukia apie 76 proc. visų padangų atliekų sutvarkymo finansavimas. Netinkamas padangų tvarkymas kelia pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai, todėl būtina tolesnė teisinė ir procedūrinė sistema.

Gumos iš perdirbtų padangų gali būti naudojama sporto aikštynų dangoms ar saugumo kuoleliams gaminti. Žemdirbiai ir ūkininkai, kaip ir kiti padangų atliekų turėtojai, turėtų tinkamai pasirūpinti jų atliekomis, jas atiduodant licencijuotiems atliekų tvarkytojams arba į platinimo vietas, kuriose perkamos naujos padangos paliekamos tos pačios rūšies ir tiek pat vienetų senų.

• Padangų surinkimo akcijos „Darom“ rodo aktyvų visuomenės įsitraukimą į atliekų tvarkymą.
• Akmenės cementas naudoja padangas kaip alternatyvų kurą, laikydamasi griežtų aplinkos apsaugos reikalavimų.
• Trakų rajono Žaizdrių kaime sukauptos padangos buvo perleistos į perdirbimą nemokamai, suteikiant lokalų sprendimą regioninei ekosistemai.

Duomenys apie gamybą ir eksporto kryptis

„Akmenės cementas“ vidutiniškai pagamina apie 1,1 mln. tonų cemento per metus. 57 proc. produkcijos parduodama Lietuvoje, o likusi dalis - eksportui į Lenkiją (apie 35,6 proc.), Švediją, Suomiją ir Baltarusiją (apie 7,4 proc.). Įmonė gali gaminti apie 1,5 mln. tonų cemento per metus. Padangų panaudojimas gamybos procese ne tik mažina išmetamų atliekų kiekį, bet ir suteikia papildomų ekonominių naudos dėl sumažėjusios gamyboje naudojamos energijos sąnaudas.

Aktualios užduotys ir planai apibendrinant

Literatūroje ir praktikose akcentuojama, kad būtina sukurti efektyvią senų padangų priėmimo infrastruktūrą ir skaidrius finansavimo modelius, kurie užtikrins visuotinį nemokamą priėmimą ir perdirbimą. Tai padėtų išvengti nelegalaus padangų saugojimo ir galimų nelaimių. Tuo pačiu, įmonės planai dėl didesnio padangų panaudojimo procento cemento gamybai siekia 20 tūkst. tonų per metus, kas galėtų pakeisti apie 15 proc. dabartinės anglies dalies tuo pačiu metu tausojant aplinką.

tags: #akmenes #cementas #padangu #utilizavimas