Akmenės cementas - didelė Lietuvos pramonės įmonė, kurioje per daugelį dešimtmečių įvyko reikšmingų technologinių pokyčių, siekiant didinti efektyvumą, sumažinti aplinkos taršą ir pereiti prie klimatui neutralaus gamybos modelio. Lietuvos akmens cementas pradėtas kurti jau 1947 m. Akmenės rajone, Karpėnų kaime, o pirmoji klinkerio degimo krosnis pradėjo suktis 1952 m. rugsėjo 20 d. Po metų buvo pastatyta antra, o vėliau - trečia ir ketvirta cemento gamybos linijos. 1996 m. keturių sukamųjų krosnių kompleksas buvo uždarytas dėl ekonominio neefektyvumo. Vėliau sekė ilga modernizacija ir strateginiai pokyčiai, skirti priartėti prie klimatui neutralaus gamybos modelio.
Efektyvumo didinimas ir modernizacijos kelias
2006 m. bendrovė priėmė sprendimą modernizuoti klinkerio gamybos technologiją - šlapią klinkerio gamybos būdą pakeisti sausu būdu. Įgyvendinus didžiausią bendrovės istorijoje modernizacijos projektą, gamybos apimtis padidėjo iki 4500 tonų klinkerio per dieną arba 1,5 mln. tonų per metus. Toks pakeitimas leido dideliu dalimi sumažinti gamyklos kuro sąnaudas vienetui produkcijos.
Įmonėje veikia nepriklausoma, Lietuvos nacionalinio akreditacijos biuro akredituota cemento bandymų laboratorija, atliekanti cemento fizikaninius, mechaninius ir cheminius bandymus bei teikianti paslaugas išorės klientams. Aplinkosauga - viena svarbiausių darnaus vystymosi sričių bendrovei.
CO2 šalinimas ir finansinės perspektyvos
ES žaliojo kurso kontekste Lietuvoje ir visoje Europoje didėja investicijos į tvarumą. „Šiandien svarbiausia ne didinti gamybą, o mažinti anglies dioksido (CO₂) intensyvumą“, - teigia akcinės bendrovės „Akmenės cemento“ generalinis direktorius Artūras Zaremba. Jo vadovaujama įmonė planuoja milžiniškas investicijas, iš kurių iki 600 mln. Eur skirta CCS (Carbon Capture and Storage) technologijoms - CO₂ surinkimui ir saugojimui, siekiant pereiti prie klimatui neutralaus gamybos modelio.
Šiuo metu „Akmenės cementas“ gamina apie 1-1,2 mln. tonų cemento per metus, apie 75 proc. pardavimo už Lietuvos ribų. Įmonė siekia, kad po 2035 m. būtų klimatui neutrali gamykla.
2024 m. bendras „Akmenės cemento“ CO₂ emisijų kiekis siekė apie 870 tūkst. tonų, panašus kiekis laikosi ir dabar. Emisijų mažinimas yra iššūkis, nes dalis emisijų susidaro gamybos proceso metu - kalcinuojant kalkakmenį, kai įkaitintas kalkakmenis dalinasi į kalcio oksidą ir CO₂. Tik apie trečdalis emisijų kyla deginant kurą; likusi dalis - procesinės emisijos, kurias galima sumažinti tik efektyvinant procesus ir diegiant CCS technologijas.
CO₂ surinkimas ir CCS Baltijos regionui
Kompanija bendradarbiaudama su kitomis įmonėmis Lietuvoje ir Latvijoje įkūrė CCS Baltic konsorciumą, kuris užtikrins visą CO₂ vertės grandinę - nuo sugavimo cemento gamyklose iki transportavimo, skystinimo ir saugojimo Šiaurės jūros dugne. Klaipėdą kaip CO₂ surinkimo terminalo vystymo vietą pasirinkta dėl esamos infrastruktūros ir eksporto potencialo.
KN Energies, kuri specializuojasi energijos terminalų veikloje, dalyvauja šiame projekte kaip pagrindinis partneris per CO₂ perkrovos terminalo Klaipėdoje diegimą ir poveikio aplinkai studijas. Naujų energijos šaltinių vadovė Rafaelė Tumėnienė teigia, kad pirmieji etapai apims FEED sprendinius ir poveikio aplinkai įvertinimą, o vėliau - investicijos sprendimus. The plan includes connecting Klaipėda’s cement terminal to CO₂ handling facilities, benefiting both the cement plant and the port, as well as the Lithuanian economy.
Pirmieji infrastruktūriniai sprendimai Baltijos šalyse, susiję su CCS, suteiks galimybę mažinti emisijas ir skatinti pramonės dekarbonizaciją, tuo pačiu išlaikant ekonominį konkurencingumą. Panašūs projektai pasaulyje pradedami nuo naftos telkinių, o pirmasis tokio tipo projektas Sleipner pradėtas veikti 1996 m. Norvegijoje. Taip pat kuriamas tarptautinis modelis, jungiantis privatų sektorių ir valstybės iniciatyvas - „Northern Lights“ projektas Norvegijoje.
Kaip veikia CCS Baltija: cheminės grandinės iššūkiai ir perspektyvos
Akmenės cementas kartu su SCHWENK Latvija, KN Energies, Larvik Shipping ir Mitsui O.S.K. Lines įkūrė CCS Baltic konsorciumą. Jo tikslas - užtikrinti visą CCS vertės grandinę nuo sugavimo, transportavimo, skystinimo iki saugojimo ir išplaukimo po Šiaurės jūros dugnu. Pirmasis etapas orientuotas į cemento gamybos įmones, tačiau planuojama įtraukti ir kitas pramonės šakas.
CCS technologija jau pritaikyta pasaulyje: pirmieji praktiniai projektai pradėjo veikti anksčiau, o Sleipner projektas tapo tarptautinės patirties etalonu. Baltijos regionui ši iniciatyva atneš galimybę sparčiai decarbonizuoti pramonės sektorių ir užtikrinti ilgalaikį konkurencingumą.
Apžvalga: techninės ir ekonominės priemonės šalia įmonės
„Akmenės cementas“ kuria naują sausojo būdo klinkerio liniją, o 2024 m. sukurta alternatyvaus kuro priėmimo, sandėliavimo ir dozavimo infrastruktūra leidžia iki 80-90 proc. sunaudojamo iškastinio kuro pakeisti alternatyviuoju kuru, pagamintu iš nebeperdirbamų mišrių atliekų. Investicija siekė apie 30 mln. Eur. Tai leidžia nubraukti trečdalį emisijų iš kuro deginimo ir didinti bendrą energetinį efektyvumą.
Naujos investicijos į CCS galės būti finansuojamos dalinai projekto pelnu ir valstybės parama, tačiau visos CCS vertės grandinės kaštus gali padengti tik dalinai, todėl bendrovės dalis investicijų išlieka reikšminga. CCS Baltijos konsorciumas suteikia galimybę Lietuvai ir Latvijai pasiekti klimato tikslus ir išlaikyti pramonės sektoriaus konkurencingumą.
- Akmenės cementas siekia tvarios gamybos su CO₂ neutralumo siekiais po 2035 metų.
- Modernizacijos projektai mažina emisijas ir didina produkcijos kokybę.
- CCS technologijos įgalins ilgalaikį klimato apsaugos vaidmenį pramonėje.
- Importuojamos technologijos turės teigiamą poveikį regiono ekonomikai ir uosto veiklai.
Trumpa statistika
- 1952 m. pradėta pirmoji klinkerio degimo krosnis;
- 1953 m. pastatyta antroji krosnis;
- 1959 m. trečioji, 1961 m. ketvirtoji cemento linija;
- 1996 m. uždarytas keturių krosnių kompleksas;
- 2006 m. pradėta modernizacija iki sausojo klinkerio gamybos;
- 2024 m. CO₂ emisijos apie 870 tūkst. tonų;
- Planuojama 700+ mln. Eur investicijų į decarbonizaciją, iš jų iki 600 mln. Eur CCS;
- CCS Baltic - konsorciumas Lietuvos ir Latvijos kontekste.