Vokietijos statybinių medžiagų gamintojos „Schwenk Zement“ valdomai vienintelei Lietuvoje cemento gamybos bendrovei „Akmenės cementas“ siekiant vėliausiai iki 2040 metų tapti klimatui neutralia gamintoja, planuoja investuoti virš 700 mln. eurų, iš jų iki 600 mln. eurų - į CO₂ surinkimo ir saugojimo (CCS) technologijas. Anot įmonės atstovų, dekarbonizuotis įmonė galėtų anksčiausiai 2036 metais. Svarbiausia - mažinti anglies dioksido intensyvumą, o ne tik didinti gamybą.
Kodėl CCS tampa būtina atsakant į CO₂ dilemas?
„Cemento pramonėje turime ribas, kiek galime pasiekti vien efektyvumu ar kuro pakeitimu. Didžiausia emisijų dalis susidaro gamybos procese, todėl CO₂ surinkimas mums yra ne papildoma iniciatyva, o būtina sąlyga, kad galėtume tęsti veiklą konkurencingai ir atitikti griežtėjančius tvarumo reikalavimus“, - teigė A. Zaremba.
Todėl „Akmenės cementas“ jungiasi į konsorciumą CCS Baltic, į kurį įeina „SCHWENK Latvija“, KN Energies bei laivybos bendrovės „Larvik Shipping“ ir „Mitsui O.S.K. Lines“. Šio projekto tikslas - užtikrinti CO₂ surinkimą, skystinimą, perdavimą ir ilgalaikį saugojimą po Šiaurės jūros dugnu. Anot įmonių vadovų, tai bus pirmoji tokio tipo infrastruktūra Baltijos šalyse, kuri prisidės prie pramonės dekarbonizacijos Lietuvoje ir Latvijoje.
Šiuo metu įmonė siekia, kad po 2035 metų „Akmenės cementas“ taptų klimatui neutraliu gamintoju. Pasak A. Zaremba, svarbiausia yra ne auginti gamybą dideliais tempais, o mažinti CO₂ intensyvumą ir pasiekti optimalią investicijų, technologijų ir įgyvendinimo sinergiją.
Kitos svarbios iniciatyvos ir pasiekimai
2024 metais „Akmenės cementas“ už beveik 30 mln. eurų įgyvendino taršos mažinimo projektą, kuris leido atsisakyti iki 90 proc. iškastinio kuro. Šių metų duomenimis bendras įmonės CO₂ emisijų kiekis siekė apie 870 tūkst. tonų. Gamybos bei pardavimų apimtys pastaruoju metu išlieka stabilios - apie 1-1,2 mln. tonų cemento per metus, o apie 75 proc. produkcijos parduodama Lietuvoje.
Pastaruoju metu įmonė įgyvendino ir esmines technologines transformacijas. 2014 m. buvo pastatyta nauja sausojo būdo klinkerio gamybos linija, kuri sumažino emisijas ir didino efektyvumą. 2024 m. įdiegtas alternatyvaus kuro priėmimo, sandėliavimo ir dozavimo kompleksas leido pakeisti iki 80-90 proc. iškastinio kuro alternatyviuoju kuru, pagamintu iš nebeperdirbamų mišrių atliekų. Tai „nubraukė“ apie trečdalį emisijų iš kuro deginimo, o visa tai atsiėjo apie 30 mln. Eur.
Didžiausios būsimos investicijos numatomos į CO₂ surinkimo gamyklą, tačiau CCS vertės grandinės išlaikymas yra brangus procesas, todėl įmonė subūrė bendrąją CCS infrastruktūrą su partneriais. Konsorciumas užtikrins visą CCS vertės grandinę - nuo surinkimo iki saugojimo po Šiaurės jūros dugnu. Klausime apie Klaipėdos uostą, A. Zaremba teigė, kad planuojama perpumpuoti sugautą CO₂ į Klaipėdą dėl eksportui ir tolesnio neutralios transformacijos diegimo Lietuvoje bei regione.
CCS technologija nėra naujiena: pirmieji projektai pradėti Norvegijoje 1996 m. („Sleipner“). Pritaikymas Baltijos regione remiasi tarptautiniais pavyzdžiais, tokiais kaip „Northern Lights“ projektas, bendras vyriausybių bei energetikos milžinų iniciatyva. „Akmenės cementas“ pažymi, kad visoms jų gaminamoms cementų rūšims suteikti EC atitikties sertifikatai, CE ženklinimas liudija, kad cementas atitinka LST EN 197-1 reikalavimus, o šarmų kiekis Lietuvoje užpildų ribose yra ≤ 0,8 % (MA ženklinimas).
Ko reikia, kad projektas įsuktų visą grandinę?
CHALLENGE: ilgą laiką įgyvendinant dekarbonizaciją būtina finansinė ir ekonominė parama, kitaip investicijos į CCS gali būti sunkiai subalansuotos su rinkos sąlygomis. Kaip rodo praktika, CO₂ leidimų rinkos konjunktūra labai veikia įmonių sprendimus. Tolimesnės studijos (PAV ir FEED) šiemet padės parengti detalias CO₂ terminalo ir visos CCS vertės grandinės sprendinius, kurie yra būtini galutiniam investicijų sprendimui priimti.
„Akmenės cementas“ vadovas pabrėžia: „reguliacinė aplinka dabar tokia, kad tvarumas turi aiškią ekonominę logiką“. Bendrovė siekia, kad Lietuvoje ir regione dekarbonizacija būtų glaudžiai įsiklijuojanti į ekonominį kontekstą, o žalioji transformacija liktų „sukabinta“ su įmonių konkurencingumu bei eksporto galimybėmis.
Kokios yra ES ir regiono perspektyvos?
CCS Baltic konsorciumas sujungia „Akmenės cementas“, KN Energies, „Larvik Shipping“, „Mitsui O.S.K. Lines“ ir kitus dalyvius. Konsorciumo tikslas - plėtoti visą vertės grandinę, kad CO₂ būtų surenkamas, skystinamas, transportuojamas ir saugomas ilgalaikei laikotarpiui po Šiaurės jūros dugnu. Ši infrastruktūra prisidės prie Lietuvos ir Latvijos pramonės dekarbonizacijos, o pirmieji etapų metu galimos bendradarbiavimo galimybės ir su kitomis įmonėmis.
ES klimato politika skatina įmones investuoti į technologinį tyrimą ir plėtrą, o CO₂ surinkimo ir saugojimo technologijos tampa ne tik aplinkosaugine, bet ir ekonomine logika visoje cementuojančio sektoriuje. Svarbiausia - kurti balansą tarp gamybos efektyvumo, energijos vartojimo sutaupymo ir CO₂ emisijų mažinimo, kad įmonės galėtų tęsti veiklą konkurencingomis sąlygomis ir prisidėti prie regiono klimato tikslų įgyvendinimo.
- CCS Baltic konsorciumas ir jo tikslai
- Akmenės cemento finansinės ir techninės priemonės dekarbonizacijai
- CO₂ emisijų dinamika 2024-2025 m. ir tikslai iki 2036-2040 metų
- Historinis kontekstai: kilmė ir tarptautiniai CCS pavyzdžiai
CO₂ surinkimo ir saugojimo infrastruktūros schema parodo pagrindinius etapus nuo surinkimo į gamyklą iki laikymo jūros dugne.
Pagal EC atitikties sertifikatus, „Akmenės cementas“ užtikrina, kad produkcija atitinka LST EN 197-1 reikalavimus, o šarmų lygis užpildų ribose yra mažesnis nei 0,8 % Na2O ekvivalentu. Šios nuostatos svarbios, kai į rinką įvedama aukštos kokybės cementas su išskirtine sudėtimi ir atitikties ženklinimu.
tags: #akmenes #cementas #deklaracija