Bendrovė „Akmenės cementas“, viena didžiausių pramonės įmonių Lietuvoje, strateginiu veiklos tikslu laiko darnų vystymąsi, siekdama prisidėti prie aplinkosaugos ir žiedinės ekonomikos principų įgyvendinimo. Įmonė nuolat investuoja į technologinę modernizaciją, siekdama mažinti gamybos sąnaudas, didinti efektyvumą ir mažinti aplinkos poveikį.
Modernizacija ir efektyvumo didinimas
2006 m. „Akmenės cementas“ priėmė sprendimą iš esmės modernizuoti klinkerio gamybos technologiją, pakeičiant šlapią klinkerio gamybos būdą sausu. Įgyvendinus didžiausią bendrovės istorijoje modernizacijos projektą, gamybos apimtis padidėjo iki 4500 tonų klinkerio per dieną arba 1,5 mln. tonų per metus. Toks pakeitimas leido didele dalimi sumažinti gamyklos kuro sąnaudas gaminamos produkcijos vienetui.
„Artimiausiais metais reikšmingų gamybos apimčių augimo nenumatome, dabar koncentruojamės ties efektyvumo - gamybos ir energijos vartojimo - didinimu bei produkcijos kokybės auginimu. Reguliacinė aplinka dabar tokia, kad tvarumas turi aiškią ekonominę logiką. Tad mums svarbu surasti optimalų santykį tarp investicijų, atskirų technologinių sprendimų ir to, kada juos diegsime“, ‒ teigia akcinės bendrovės „Akmenės cemento“ generalinis direktorius Artūras Zaremba.
Bendrovėje veikia nepriklausoma, Lietuvos nacionalinio akreditacijos biuro akredituota cemento bandymų laboratorija, kurioje atliekami cemento fizikiniai, mechaniniai ir cheminiai bandymai, teikiamos paslaugos išorės klientams.
Aplinkosauga ir tvarumas - prioritetai
Aplinkosauga - viena svarbiausių darnaus vystymosi sričių bendrovei „Akmenės cementas“. Europos Sąjungos (ES) žaliasis kursas lemia, kad Bendrijoje veikiantiems cemento gamintojams vis daugiau tenka investuoti į tvarumą. Apyvartiniams taršos leidimams brangstant, tokios investicijos ne tik prisideda prie konkurencingumo išsaugojimo, bet ir užtikrina galimybes gamintojams tęsti veiklą ilguoju laikotarpiu. „Šiandien svarbiausia ne didinti gamybą, o mažinti anglies dioksido (CO₂) intensyvumą“, - sako A. Zaremba.
„Akmenės cemente“ - vienintelėje cemento gamykloje Lietuvoje - dirba virš 540 žmonių, o įmonės gamybos bei pardavimų apimtys pastaruoju laikotarpiu išlieka stabilios - apie 1-1,2 mln. tonų cemento per metus. Apie 75 proc. čia pagaminamo cemento parduodama Lietuvoje.
Iššūkiai mažinant emisijas
Lyginant su dalimi kitų sektorių, emisijų mažinimas cemento gamybos sektoriuje yra ne tik finansinis, bet ir technologinis iššūkis. Esminė problema ta, kad šiuo metu neįmanoma išvengti cemento gamybos metu susidarančių emisijų. Taip yra dėl to, kad tik trečdalis išmetamo CO₂ susidaro deginant kurą. Likę du trečdaliai - tai vadinamosios procesinės emisijos, kurios susidaro gamybos metu, konkrečiau - kalcinuojant kalkakmenį, kai iki beveik 1,5 tūkst. laipsnių įkaitintas kalkakmenis skyla į kalcio oksidą ir CO₂. Be šio proceso negalima pagaminti pagrindinės cemento rišamosios medžiagos - klinkerio.
„Cemento pramonėje turime ribas, kiek galime pasiekti vien efektyvumu ar kuro pakeitimu. Didžiausia emisijų dalis susidaro gamybos procese, todėl CO₂ sugaudymas mums yra ne papildoma iniciatyva, o būtina sąlyga, kad galėtume tęsti veiklą konkurencingai ir atitikti griežtėjančius tvarumo reikalavimus“, - pasakoja A. Zaremba.
2024 m. bendras „Akmenės cemento“ CO₂ emisijų kiekis siekė apie 870 tūkst. tonų. Panašus emisijų kiekis išliko ir pernai, jis neturėtų smarkiai keistis ir artimiausiais metais.
Alternatyvaus kuro naudojimas ir žiedinė ekonomika
Viena svarbiausių pastarųjų metų „Akmenės cemento“ investicijų - 2024 m. sukurta alternatyvaus kuro priėmimo, sandėliavimo ir dozavimo infrastruktūra. Ji įgalina iki 80-90 proc. naudojamo iškastinio kuro pakeisti alternatyviuoju, pagamintu iš nebeperdirbamų mišrių atliekų. Taip susikuriama galimybė „nubraukti“ apie trečdalį emisijų iš kuro deginimo. Visa tai atsiėjo apie 30 mln. Eur.
Pirmą kartą Lietuvoje ir Baltijos šalyse iš gyventojų surenkamos mišrios komunalinės atliekos panaudojamos cemento pramonėje. Atliekos tampa alternatyviu kuru, kuris naudojamas cemento gamybai - taip mažinamas iškastinio kuro naudojimas, į atmosferą išsiskiriančių šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir kogeneracinėse elektrinėse sudeginamų atliekų kiekis. Vilniaus mechaninio ir biologinio apdorojimo (MBA) gamyklos operatorė UAB „Energesman" per metus planuoja pagaminti apie 80 tūkst. tonų specialaus SRF produkto, kuris jau pradėtas naudoti AB „Akmenės cementas" gamykloje. Į naujo produkto gamybą ir sertifikavimą „Energesman" jau investavo 2 mln. Eur.
„Tai puikus žiedinės ekonomikos pavyzdys, kai atliekos vėl panaudojamos naujų produktų gamyboje. Pirmieji Lietuvoje ir Baltijos šalyse sertifikavome technologinį procesą, skirtą mišrioms komunalinėms atliekoms, nes gamybai panaudojamos atliekos turi atitikti aukštus kokybinius kriterijus - tam tikromis proporcijomis sumaišome skirtingų rūšių atliekas, kurias reikia atskirti iš mišrių atliekų srauto, jas susmulkinti iki reikiamo dydžio, išdžiovinti. Džiaugiamės, kad mums pavyko tai pasiekti. „Energesman" yra pirmoji įmonė Lietuvoje ir Baltijos šalyse, kuriai buvo suteiktas „Bureau Veritas" sertifikatas, leidžiantis iš atliekų srauto gaminti specialų SRF mišinį ir tiekti jį cemento gamybos procesui į Naująją Akmenę. „Lietuvos buitinių atliekų tvarkymo sistema tapo išmanesnė ir įgavo daug privalumų", - sako Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto profesorius Gintaras Denafas, tyrinėjantis atliekų tvarkymo technologijas.
„Akmenės cementas" investavo apie 25 mln. Eur į naują įrangą, kuri leidžia priimti ir panaudoti didesnį iš atliekų pagaminto SRF produkto kiekį ir panaudoti jį cemento gamyboje, taip mažinant akmens anglies naudojimą gamyboje. Planuojama, kad iki 2027 metų pabaigos bus atsisakyta iki 90 proc. akmens anglies, ją pakeičiant alternatyviu kuru - iš atliekų pagamintu SRF.
„Esame vienintelė cemento gamykla Lietuvoje bei Vokietijos kapitalo įmonės SCHWENK dalis, nuolatinį dėmesį skiriame produkto kokybei, personalo palaikymui ir augimui, investicinių projektų įgyvendinimui bei racionaliems taršos problemų sprendimams. Todėl mums svarbu dirbti tvariau, atsisakyti iškastinio kuro, mažinti gamtinių išteklių naudojimą ir taip eiti žiedinės ekonomikos link. Tai turės didelį poveikį visai Lietuvos ekonomikai", - sako Artūras Zaremba, „Akmenės cemento" generalinis direktorius.
Kietasis atgautasis kuras, arba SRF, jau yra sėkmingai naudojamas ir kitose šalyse. Švedijoje, Elando saloje esanti cemento gamykla naudoja šį kurą klinkerio ir cemento gamyboje. Taip pat jį galima panaudoti kaip žaliava chemijos pramonėje ir išgauti junginius, kurie įprastai išgaunami iš naftos.
Šiuo metu kaip alternatyvus kuras naudojamas džiovintas nuotekų dumblas bei netinkamos naudoti padangos, tačiau juo yra pakeičiama tik iki 10 proc. akmens anglies. Bendrovė planuoja, kad 2024 metais alternatyvus kuras pakeis 75 proc., o 2027-ųjų pabaigoje - iki 90 proc. akmens anglies.
CO₂ surinkimo ir saugojimo technologijos (CCS)
„Akmenės cementas“ šiai krypčiai planuoja milžiniškas, daugiau nei 700 mln. Eur investicijas, o didžiausią jų dalį - iki 600 mln. Eur - ketina skirti CO₂ surinkimo ir saugojimo technologijos (angl. Carbon capture and storage - CCS) pritaikymui. Tai įgalins bendrovę pereiti prie klimatui neutralios gamybos.
Išeitį čia siūlo minėtoji CCS technologija, kuri leidžia surinkti gamybos metu išsiskiriantį anglies dioksidą, jį suskystinti bei perduoti tolimesniam ilgalaikiam saugojimui, taip emisijoms nepatenkant į atmosferą.
„Akmenės cementas“, kartu su tai pačiai įmonių grupei priklausančia cemento gamykla Latvijoje „SCHWENK Latvija“, energetikos įmone „KN Energies“ bei laivybos bendrovėmis „Larvik Shipping“ ir „Mitsui O.S.K. Lines“ įsteigė „CCS Baltic“ konsorciumą. Jo dalyviai užtikrins visos CCS vertės grandinės veiklą - nuo CO₂ sugaudymo cemento gamyklose, transportavimo, skystinimo iki perkrovimo į laivus bei išplukdymo ilgalaikiam saugojimui po Šiaurės jūros dugnu.
„Tai bus pirmoji tokio tipo infrastruktūra Baltijos šyse. Ji sukurs sąlygas sparčiai Lietuvos, o taip pat ir Latvijos, pramonės dekarbonizacijai. Pirminiuose etapuose dirbsime su cemento gamintojais, tačiau numatyta galimybė vėliau prisijungti ir kitoms pramonės bendrovėms“, - sako „KN Energies“ Naujų energijos šaltinių vadovė Rūta Tumėnienė.
„Kelią į Klaipėdos uostą „Akmenės cementas“ atrado jau anksčiau - čia veikiantis cemento terminalas leido išauginti mūsų eksportą - apie 25 proc. savo produkcijos dabar parduodame užsienyje. Jei niekas nesikeis, iš Naujosios Akmenės į Klaipėdą keliaus ir sugautas bei suskystintas CO₂. Tai bus naudinga tiek Naujosios Akmenės cemento gamyklai, tiek Klaipėdos uostui, tiek ir Lietuvai, nes tokiu būdu žalioji transformacija liks „sukabinta“ su ekonominiu konkurencingumu“, - įsitikinęs „Akmenės cemento“ generalinis direktorius.
Investicijos į tvarumą ir ateities vizija
Norima, kad „Akmenės cementas“ po 2035 m. taptų klimatui neutraliu gamintoju. Bendrovė nuolat ieško optimalaus santykio tarp investicijų, technologinių sprendimų ir jų diegimo laiko, siekdama išlikti konkurencinga ir atitikti griežtėjančius tvarumo reikalavimus.
