Profesinis mokymas Lietuvoje išgyvena renesansą - vis daugiau žmonių jį renkasi sąmoningai, matydami aiškų kelią į paklausią profesiją ir realias karjeros galimybes. Į šį pokytį įsitraukia ir verslas: prekybos tinklas „Iki“ ir Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmai (AHK) antradienį pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Taip siekiama profesinį ugdymą dar labiau priartinti prie realios darbo aplinkos ir suteikti būsimiems specialistams daugiau konkrečių, praktiškų įgūdžių.
Pagrindinės temos: dualinis profesinis rengimas, tarptautinis bendradarbiavimas Erasmus+ programų dėka, Baltijos šalių ir Vokietijos partnerystės, medienos sektoriaus kompetencijų stiprinimas, skaitmeninės ir žaliosios transformacijos įgyvendinimas profesiniame mokyme.
Profesinio mokymo augimo ženklai ir praktiniai sprendimai
Profesinio mokymo Lietuvoje svarbą rodo stojančiųjų skaičiai. Pernai prašymus mokytis profesinio mokymo įstaigose pateikė daugiau kaip 31 tūkst. žmonių, o mokymo sutartis sudarė apie 20,8 tūkst. stojančiųjų. „Iki“ kasmet priima apie 30 praktikantų ir siekia šį skaičių auginti. Pirmiausia dėmesys bus skiriamas maisto pramonės darbuotojų ir konditerių kompetencijoms. „Daug investuojame į parduotuvių atnaujinimą, technologijas, apsipirkimo patirtį, tačiau svarbiausia investicija yra į žmones. Mums svarbu kurti aplinką, kurioje darbuotojai galėtų augti, įgyti aiškių kompetencijų ir matyti savo profesinę ateitį“, - sakė įmonės atstovas.
Vokietijos dualinio profesinio rengimo modelis laikomas vienu iš svarbiausių ir įprasmintų profesijos įgijimo kelių. Maždaug 60-70 proc. mokymo sudaro praktika darbo vietoje, o teorijos dalis - apie 30-40 proc. Tokios sistemos dėka kasmet Vokietijoje sudaroma beveik pusė milijono naujų profesinio mokymo sutarčių. „Dualinio mokymo esmė paprasta - žmogus profesijos mokosi ten, kur ji iš tiesų taikoma“, - teigė vykdomosios partnerės atstovai.
Tuo pačiu metu Vilniaus verslo ir svetingumo profesinės karjeros centras tampa vienu iš mokymo įstaigų, su kuriomis pradėtas bendradarbiavimas. Pasak centro atstovų, keičiasi požiūris į profesinį mokymą: vis daugiau motyvuotų žmonių nori įgyti konkrečią profesiją ir kuo greičiau pradėti dirbti, o mokymas turi būti kuo arčiau realios darbo aplinkos.
Erasmus+ ir profesinio meistriškumo tinklai
Šiame kontekste atkreipiamas dėmesys į tarptautinius Erasmus+ projektus, kurie skatina profesinį mokymą labiau atsigręžti į darbo rinką. Balandžio mėnesį trys Vilniaus statybininkų rengimo centro mokytojai dalyvavo „Erasmus+“ programos veiklose Tulūze (Prancūzija) kaip kviestiniai ekspertai. Jie stebėjo pamokas kitose mokyklose, dalijosi Lietuvos patirtimi ir praktiniais motyvacijos bei įsitraukimo sprendimais profesiniame mokyme. Taip pat organizuotas tarptautinis KA2 projekto bendradarbiavimo pasitarimas, kurio metu pradėta kurti platesnė tarptautinė partnerystė.
Dualinio profesinio mokymo eksportas tampa vis reikšmingesnis: Vokietijos patirtis įkvepia kitas šalis, o Lietuvos ir Baltijos šalių įmonės gali pasinaudoti šios patirties teikiama įranga ir metodais. Vokietijos pavirtinimas ir Lietuvos įmonių siekiai rodo, kad darbo rinkai svarbiausi - praktinis įgūdžių derinimas su kokybiniu mokymu, skaidrios patirtinės programos ir įmonių įtrauktis į mokymo procesą.
Skaitmeninės, žaliosios ir tęstinio mokymo kryptys
2021-2027 Erasmus+ programa planuoja ir toliau stiprinti skaitmeninį, žaliąjį ir įtraukties aspektus. Remiantis Europos Komisijos vadovavimo gairėmis, biudžetas išaugs iki 26,2 mlrd. EUR, o papildomai - apie 2,2 mlrd. EUR - bus skiriama naujiems kvietimams teikti paraiškas. Programos tikslai - įtraukti mažiau galimybių turinčius asmenis, skatinti žmogiškųjų išteklių plėtrą ir tarptautinį bendradarbiavimą. Per ateinantį laikotarpį bus įtraukti nauji formatai, kaip mišriosios intensyviosios programos, galinčios užtikrinti trumpalaikį užsienio mobilumą kartu su elektroniniu mokymu ir kolektyviniu darbu.
Naujoji Žalioji programa rems dalyvius naudoti aplinką tausojančius transporto sprendimus, o „DiscoverEU“ suteiks galimybes 18-mečiams keliauti po Europą traukiniais ir pažinti skirtingas kultūras. Taip pat į programą įtraukti pokyčiai: mažesnėms organizacijoms palankesnės dotacijos sąlygos, platesnis tarptautinis bendradarbiavimas ir platesnė demografinė įtrauktis. Skaitmeninio švietimo veiksmų planas ir eTwinning platformos padės plėsti kokybiško skaitmeninio mokymo galimybes ir mainų programas.
Europos profesinio meistriškumo centrai ir jų vaidmuo
Profesinės kompetencijos centrai veikia kaip vietos ekonomikos varomoji jėga, sujungdami miestų įmones, švietimo įstaigas ir regionines institucijas. Jie siekia sukurti žinių ekosistemas, orientuotas į darbo rinkos poreikius, ypač skaitmeninės transformacijos ir žaliosios ekonomikos kontekste. Centrai plėtoja ne tik pirminį mokymą, bet ir kvalifikacijos kėlimą bei perkvalifikavimą suaugusiems. Tikslas - sukurti tvarų tarptautinį tinklą, kuris skatins įmonių, švietimo ir mokslinių tyrimų bendradarbiavimą, o projektų rezultatai bus ilgalaikiai net pasibaigus finansavimui.
Projekto „Skilled-Up“ tikslai ir įgyvendinimo gairės apima:
- Stiprinti profesinio rengimo įstaigų ir pramonės bendradarbiavimą, diegiant darbo vietoje pagrįstas mokymosi programas (Work-Based Learning, WBL) ir įgyvendinant EQF, ECVET, EQAVET standartus.
- Sukurti kokybišką mokymų teikėjų tinklą, įtraukiant MVĮ, pramonės atstovus, tyrimų institucijas ir regionines plėtros organizacijas.
- Skatinti skaitmenines kompetencijas, žymiai aktualias šiuolaikinei darbo rinkai, įskaitant žaliąją ir tvariąją transformaciją.
- Parengti veiksmų grupes mokymui, bendradarbiavimui ir valdymui su aiškiomis jų įtakos darbo pakopoms ir projektų tikslams.
- Sudėti ilgametę strategiją ir planą, kuris užtikrintų projekto rezultatų tęstinumą ir poveikį regioniniam vystymuisi bei profesinio meistriškumo tarptautiniam kontekstui.
Projekto trukmė dažnai yra iki 48 mėnesių, su galimybe pratęsti. Dalyvauti gali organizacijos iš Lietuvos ir kitų ES šalių bei programos asocijuotųjų trečiųjų šalių. Kritiniai kriterijai apima konsorciumo įvairovę (mažiausiai 8 pareiškėjai iš 4 valstybių), taip pat įtraukiant bent vieną įmonę ir vieną profesinio mokymo paslaugų teikėją iš kiekvienos šalies.
Įtraukos ir poveikis regionams
Rengiant profesinio meistriškumo centrus, svarbu laikytis „iš apačios į viršų“ principo: įtraukti vietos suinteresuotuosius subjektus, įmones, socialinius partnerius ir visuomenės atstovus. Tinklai formuoja inovacijų centrus, skatina jaunimo verslumą ir suteikia galimybes įgyti įgūdžius visą gyvenimą. Dėl to regionai gali greičiau prisitaikyti prie ekonominių pokyčių bei pažangių technologijų plėtros.
ES vertybės ir tarptautiškumas atsispindi šiame procese: projektai skatina žmogaus teises ir orumą, įtrauktį, lygybę ir kovą su diskriminacija, o tarptautiniai bendradarbiavimo mechanizmai didina europinį poveikį profesiniam mokymui. Programa skatina regioninį vystymąsi, naujų gebėjimų kūrimą ir pilietinį įsitraukimą plačiuose socialiniuose kontekstuose.
Renginiai ir įvykiai
Gegužės 12 d. Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centre įvyko konferencija „PAMEISTRYSTĖS IŠŠŪKIAI IR GALIMYBĖS INŽINERINĖJE PRAMONĖJE“. AHK Baltijos šalyse skatina Vokietijos dualinio mokymo elementų diegimą Lietuvoje ir dalyvauja nacionaliniuose ir tarptautiniuose renginiuose, siekiančiuose sustiprinti darbo rinkos ir švietimo dialogą.
Taip pat pažymėtinos susitikimų serijos su medienos pramonės įmonių vadovais ir specialistais, kurių metu buvo nustatyti reikalingi įgūdžiai ir žinios. 27 tokie susitikimai padėjo identifikuoti darbo rinkos poreikius ir paruošti ateities mokymo programas, orientuotas į medienos sektorių.
Tarpdisciplininiai rezultatai: įrankiai, kaip pasiekti geresnių rezultatų
„Skilled-Up“ projekto tikslas - sukurti Europinį profesinio meistriškumo tinklą, kuris suvienytų švietimą, pramonę ir mokslą. Projekto įrankiai apima darbo vietoje pagrįto mokymo programų kūrimą, kokybės užtikrinimo mechanizmų diegimą (EQAVET ir kt.), ekspertų mobilumą ir partnerystę su įmonėmis. Taip pat numatoma plėtoti nacionalines ir regionines plėtros strategijas, kurios užtikrintų protagonistinį įgūdžių vystymą regionuose, įtraukiant jaunimą ir suaugusiuosius.
Projekto poveikis apibūdinamas kaip ilgalaikis: padidėję profesinio mokymo pasirinkimo ir kokybės lygio rodikliai, įmonių gebėjimas prisitaikyti prie kintančių rinkos poreikių, bei augantis užimtumas ir karjeros galimybės regionuose.
tags: #ahk #erasmus+ #profesinis #mokymas #medienos #europos