Šiandien „Baltic Classifieds Group“ yra didžiausia skelbimų portalų grupė Baltijos šalyse, valdanti 14 pirmaujančių portalų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Sėkmingai įtraukti į Londono akcijų biržos prekybos sąrašą ir įvertinti 1,026 mlrd. „Baltic Classifieds Group“ vadovas Justinas Šimkus atviro pokalbio metu pasidalijo, kokia knyga nulėmė, kad jis dar paauglystėje priėmė sprendimą tapti verslininku, kaip praktikoje atrodė kelias iki IPO ir kokie principai padėjo sukurti verslą, vertą per 1 mlrd. dolerių.
„Tam, kad Lietuvoje turėtume daugiau startuolių ir vienaragių, tereikia laiko. Daugiau viską turime. Aš labai didžiuojuosi ir Lietuva, ir Baltijos šalimis, ką esame pasiekę. Per 30 metų sukūrėme stebuklą - jį augindamas verslą mačiau iš arti. Šiandien įšokome į puikią trajektoriją ir, jei jos laikysimės, po 5-erių metų gyvensime geriau, po 10-ies - dar geriau. Baltijos šalys tampa naująja Skandinavija ir tas sėkmės ratas sukasi - tą matome patys, tą sako investuotojai. Turime, kuo didžiuotis, tereikia nesustoti“, - ragina J. Šimkus.
Šių metų vasarį plačiai nuaidėjo žinia, kad „Dealroom“ analitikai jus pripažino trečiuoju Lietuvos vienaragiu. Tuomet kilo ir diskusijų, kodėl ir kada iš tiesų tai nutiko. Kaip patys priėmėte šią žinią? Kodėl iki tol nusprendėte neskelbti apie pasiektą įvertį viešai? Startuolių ekosistemoje jau kurį laiką buvote įvardijami neoficialiu vienaragiu. - Jausmas buvo panašus kaip švęsti 18-ąjį gimtadienį antrąkart. Gal kiek keista, bet kas nenorėtų to pakartoti? Prieš 1,5 m., kai biržos prekyba (listingavimas) įvyko, sąmoningai nusprendėme vienaragio titulu nesigirti viešai, nors atšventėme viduje, padėkojome darbuotojams ir pan. Mūsų vadovų komanda vertina privatumą, dauguma jų tikrai mieliau sėdėtų auditorijos gale nei liptų ant scenos. Be to, galvojome ir praktiškai - verslui viešumas naudingas tiek, kiek gali padėti pritraukti specialistus, o mes augome nuosekliai, suformavome talentingą ir lojalią komandą. Taigi nebuvo nei asmeninės, nei verslo ambicijos girtis. Patys šio titulo nesivaikėme, bet viešas įvertinimas daliai komandos buvo malonus.
Kelias iki vienaragio: svarbiausios datos ir etapai
- Išskirčiau 3 svarbiausias datas. Pirmoji - 2007-ieji, kai įsigijome skelbiu.lt portalą. Iki tol valdėme tik NT portalus, o šis žingsnis mus atvedė į tokias kategorijas kaip automobiliai, darbo paieška, paslaugos ir pan. Greičiausiai tuomet ir gimė ambicija plėstis į multivertikalias auditorijas. Tais pačiais metais prie mūsų prisijungė Simonas Orkinas - jis buvo pirmasis skelbiu.lt darbuotojas, nes portalą perėmėme be komandos, be galo protingas, talentingas žmogus, kuris šiandien yra ir „Baltic Classifieds Group“ vykdomasis direktorius, Lietuvos įmonės direktorius - mano pagrindinis partneris šioje veikloje.
- Antroji svarbi data - 2019-ieji, kai įgyvendinome plėtros planus ir į mus investavo vienas didžiausių privataus kapitalo fondų pasaulyje „Apax Partners“. Sandorio vertė buvo arti 400 mln. eurų. Tai buvo akimirka, kai supratome, kad tapome dideli. Investicija atvėrė mums ne tik akis, bet ir platesnius vandenis. Darbuotojams esu sakęs, kad tą akimirką prasidėjo mūsų medaus mėnuo ir jis tebesitęsia, nes „Apax Partners“ tebevaldo apie trečdalį įmonės akcijų. Visų pirma, tai labai malonūs ir profesionalūs žmonės, kurie nurodė kryptis ir įkvėpė ambicijoms. Esu tikras, kad patys nebūtume siekę išeiti į vieną didžiausių Londono biržą.
- Trečiasis etapas - 2021-ieji, kai buvome įtraukti į biržos prekybos sąrašą. Įmonę turėjome transformuoti, nes buvo reikalaujama visai kitų standartų. Be to, visi darbuotojai tapo akcininkais, o tai taip pat padarė įtaką motyvacijai. Šis etapas tebesitęsia, bet neapleidžia jausmas, kad tų etapų bus ir daugiau - dar ne viskas padaryta.
IPO procesas ir patirtys
- IPO veikia „atvirų langų“ principu - kai investuotojų pinigai susitelkia į vieną vietą, sėkmingi išėjimai į akcijų biržą yra labiau tikėtini. Pavyzdžiui, šiandien rinkos yra gana uždaros. Mes procesą pradėjome pandemijos metu, per antrąjį karantiną - nors matėme galimybes, praktikoje iš pradžių tai atrodė neįmanoma misija. Baimės buvo susijusios su tuo, kad tik pradėjome formuoti nuotolinio darbo įgūdžius, o biržos prekybos procesas - sudėtingas. Galiausiai prie jo dirbo apie 100 darbuotojų ir visi - nuotoliu. Atsimenu, susijungdavome kas savaitę, namuose turėjau milžiniška ekraną, tačiau vis tiek visų veidai jame netilpdavo.
- Užsiminei, kad IPO metu įmonės akcininkais tapo ir visi jūsų darbuotojai. Padėk suprasti, kokios tai sumos?- Dėl konfidencialumo tikslių sumų negaliu įvardyti, bet įmonės akcininkais tapo visi, tuomet apie 130, įmonės darbuotojų. Atsižvelgėme į darbo stažą, sukurtą įmonei vertę ir pan. Galiu pasakyti, kad didžiajai daliai darbuotojų skaičiai prasidėjo nuo 10 tūkst. eurų ir tęsėsi iki sumų, kurių gaudamas tik atlyginimą negalėtum uždirbti. Lietuvoje dar neturime tiek sėkmės pavyzdžių, bet užsienyje ši praktika labai skatinama. Norėjome atsidėkoti savo komandai, nes būtent ji sukūrė įmonę. Tai buvo dovana už pastangas be jokių ateities įsipareigojimų, tačiau dauguma iki šiol „laiko“ akcijas ir stengiasi dar labiau, nes jaučia tiesioginę savo darbo naudą, tai - ir jų įmonė.
Darbo kultūra, komanda ir talento išsaugojimas
- Jūsų komanda iš kitų IT srityje veikiančių išsiskiria lojalumu. Vidutinė darbuotojų darbo trukmė yra 8 metai, vadovų - 14 metų. Kaip talentus pritraukiate ir išlaikote? - Kai pradėjome įmonės veiklą, kiekvieną vakarą, savaitgalį leisdavome kartu su komanda. Šiandien daugelį jų aš laikau savo draugais, ne tik darbuotojais. Aišku, atsirado šeimos, vaikai, kartu gal praleidžiame mažiau laiko, bet tas jausmas, kad dirbame išvien, likęs. Mokykloje žmonės labai tikslingai ir sąmoningai tam tikrus dalykus mokytis pasirenka, būdami tame pačiame katile. Mano požiūriu, tai gana gerai atskleidžia, kokios yra pamatinės asmens savybės, interesai. Kalbant apie lojalumą, žmonės mėgsta dirbti tarp protingų ir stiprių žmonių. Motyvuoja galimybė augti.
- O kaip tau pačiam sekėsi mokykloje? Kokia aplinka tave formavo? - Esu iš Panevėžio. Kai buvau 15-os, persikėlėme į Vilnių, čia ir baigiau mokyklą. Mano tėvai - valstybės tarnautojai, savo verslą jie pradėjo kurti man suaugus. Mokykloje mokiausi gerai, sportavau, mėgau krepšinį ir futbolą, žaidžiau įvairiose komandose. Gana anksti supratau, kad ateities joms reikės matematikos, IT ir anglų kalbos. Kai gerai pagalvoji, ateities vizija išsipildė. Loginis mąstymas, ko ir moko matematika, gyvenime tikrai bus reikalingas bet kurioje specialybėje, sekant šeimos ar asmeninius finansus, tuo įsitikau. Pats matematikos egzaminą išlaikiau 100-uku, aukštais balais - ir kitus pasirinktus dalykus. Pamenu, kaip užtikrintai tėvams tada pareiškiau, kad būsiu verslininkas ir būsiu milijonierius.
- Ar buvo momentas, kai pasakė - paplojo per petį ir pripažino, kad įrodei?- Kai švenčiau 30-ąjį gimtadienį, tėvai sakė kalbą. Tai buvo labai asmeniška, jautri akimirka.
Pirmieji darbai, studijos ir įgūdžių įgijimas
- O kas nutiko iki tavo 30-mečio? Kur studijavai? Kokie buvo pirmieji tavo darbai? - Studijavau vadybos informacines sistemas. Tai buvo nauja studijų kryptis, kuri apjungė ekonomiką, vadybą ir IT - labai panašu, ką šiandien darome. Studijų aplinkos paskatintas, baigęs antrą kursą, pradėjau dirbti NT portale - buvau pirmasis darbuotojas. Išėjo į gerą, nes teko daryti absoliučiai viską - IT, marketingas, pardavimai, klientai, sąskaitos ar, pavyzdžiui, naujų baldų surinkimas biure. Rekomenduočiau net ir kitiems pradėti karjeros kelią nuo kuo mažesnės įmonės ar komandos - jaunam žmogui svarbu kuo daugiau atsakomybių turėti.
- Panašią patirtį šiandien turi reikšminga dalis „Baltic Classifieds Group“ vadovų. Jei žiūrėtume į pasiektą įvertį, pardavimus, mes - didelė kompanija. Tačiau joje dirba apie 150 darbuotojų, kurie valdo 14 portalų (Autoplius.lt, Skelbiu.lt, CVbankas.lt, Aruodas.lt, Kainos.lt, Paslaugos.lt ir kt.), taigi kiekvienoje komandoje - apie 10 žmonių. Kiekvienas vadovas tikrai gali ir į skambutį atsiliepti, ir dėl skolos klientui pats paskambinti, jis taip pat mokės ir prioritetizuoti darbus, ir atsakyti į klausimus, susijusius su IT ar marketingu. Tą skatiname ir stengiamės išlaikyti, tuo labai skiriamės nuo kitų įmonių, ypač užsienyje. Matome, kad kai kurie žmonės - geri, bet tik savo nišoje - neturi konteksto, negeba mąstyti plačiai. Kiekvienas vadovas turi įvertinti rinką ir koks verslo modelis jam efektyviausias.
Verslo principai, augimas ir ateities planai
- Įdomu, kokie yra kiti principai, atvedę tavo vadovaujamą verslą iki sėkmės?- Išskirčiau ir verslumą. Ugdydami vadovus, dažnai užduodame jiems klausimą: „O jei tai būtų tavo pinigai, darytum taip?“. Visi mūsų projektai turi turėti aiškų biudžetą, sukurti vertę, o ne tik būti tiesiog įdomūs. Sakyčiau, esam labai verslūs ir efektyvūs. Pasaulyje tikrai yra mažai įmonių, kurių pelningumas siekia arti 80 proc. Mūsų EBITDA marža siekia 76 proc.-
- O kaip atrodo jūsų augimas? Tarp startuolių pastaruoju metu išpopuliarėjo „Rule of 40“ taisyklė, kuri nurodo, kokia turėtų būti sveika augimo ir pelningumo suma.- Pastaruosius porą metų augame apie maždaug 20 proc. Mūsų atveju, kiek metų atsimenu, šis dėmuo visada siekdavo apie 100, taigi gerokai daugiau nei 40.
- Buvo šiame kelyje kažkokių klaidų? Ką patartum šiandien kuriantiems verslą?- Vienu metu buvome kiek pametę galvas - ir tai sekasi, ir tai, tai gal imamės ir trečio? Atrodė, kad reikia daryti kuo daugiau, tad ėmėmės ir el. prekybos, nuomojome el. parduotuves. Pervertinome save - tai buvo klaida. Koncentruotis reikia į savo stiprybes. Vienus verslus uždarėme, kitus pardavėme už 1 eurą - nebuvo lengva tą padaryti, nes būta ir laiko, ir finansinių investicijų, o „eina ant nulio“. Taigi mano patarimas - nesiblaškyti.
- O kas gali padėti suprasti, kad kuriamą verslą jau turėtum paleisti? Kartais tikrai atrodo, kad dar štai kiek ir „prasimušti“ pavyks - turime ir tokių sėkmės istorijų.- Man patiko Annie Duke knyga „Quit“, kurioje aprašomos skirtingos technikos, kaip tą patikrinti. Pats pridėčiau, kad reikia būti drąsiam. Jei nematai augimo perspektyvos, reikia sau tai ir pripažinti. Kuriant verslą, svarbu laikas ir vieta. Yra dalis ir sėkmės atsidurti tame geriausiame laike bei vietoje, pridėkime dar ambiciją ir darbą.
- Įdomu, kaip leidi savo laisvalaikį? Kaip atsipalaiduoji nuo darbo arba jam įsikrauni?- Man patinka tenisas. Su žmona žaidžiame, vaikus sudominti bandome - šeimos hobiu tai virsta. Neseniai grįžau ir iš tinklinio stovyklos, tad mėgstu laiką leisti aktyviai. Tačiau, kalbant apie verslą, čia nėra tiesioginės koreliacijos su mano asmenybe. Mūsų komandoje yra daugybė protingesnių ir talentingesnių už mane žmonių. Tai komandinis darbas - sprendimus priimame kartu ir man patinka, kai darbuotojai ginčijasi. Gal iš pradžių kai kuriems nebūna drąsu tai daryti, gal kartais tos diskusijos ir aštresnės būna, bet tikrai niekada nėra požiūrio „kaip jis čia man drįsta prieštarauti“. Sprendimų, kuriuos aš pats asmeniškai turiu priimti, turbūt tėra vos keli per metus, nes mes tam ir samdome profesionalus, kurie daug metų dirba savo srityje, turi daugiau žinių ir už savo vadovus.
Kuriant naują verslą: ką svarbu žinoti
- Patartum dabar kurti naują verslą, startuolį? Į ką, tavo manymu, svarbu atsižvelgti?- Žinoma. Startuolių ekosistema tampa vis aktyvesnė, todėl ir kurti savo verslą - lengviau. Kai patys pradėjome, prieš maždaug 20 metų, verslininkai tuomet nebuvo linkę dalintis žiniomis, finansavimo nebuvo, bet kasmet - tik geriau. Daugėja investuotojų, daugėja skirtingų patirčių. Banali tiesa, bet tiesa, kad kiekviena krizė yra nauja galimybė, aš tam taip pat labai pritariu. Mes ir patys 2009-aisiais, per pačią didžiausią krizę, pasirinkome plėstis. Kitas svarbus požiūrio kampas - unikalių idėjų pasaulyje yra labai mažai. Jei sugalvojai kažką naujo, didelė tikimybė, kad kažkas kitoje pasaulio šalyje šią idėją jau vysto. Mūsų verslas taip pat nėra niekuo unikalus, bet mes padarėme geriau nei konkurentai. Unikalių idėjų nereikia - tik domėtis, kas vyksta pasaulyje ir, jei kažkas užkabina akį, matai tame prasmę, nerti ir daryti, adaptuoti tą idėją naujai rinkai. Kai pasieksite pirmuosius klientus, sulauksite pozityvaus grįžtamojo ryšio, atsiras ir struktūra, investuotojai, kurie dalinsis finansais ir žiniomis, padės rasti atsakymus į sudėtingesnius klausimus bei sėkmingai augti.
Kokias verslo nišas šiandien mato perspektyviausias
- Kokias verslo nišas tu pats šiandien matai kaip perspektyviausias?- Nesu guru, bet įmonėje mes šiandien aktyviai investuojame į paslaugų el. platformas. Paslaugos.lt jau yra didelis portalas, bet tikrai sparčiai auga, nes visuomenė turtingėja, koncentruojasi į tiesioginius darbus, o kitiems poreikiams atliepti reikia pagalbos iš išorės. Tebeauga tvarumo, žiedinės ekonomikos temų aktualumas - iš dalies, ir patys šioje srityje dirbame, nes skatiname nebūtinai naujų, bet ir naudotų daiktų prekybą. Jauni žmonės galvoja apie klimato kaitą, kuri tik aštrėja, nori kurti tvarų verslą, dirbti jame, investuotojai privalo dalį krepšelio skirti būtent šiai sričiai, tad tai - ilgalaikė tendencija taip pat.
- O į ką tu pats asmeniškai investuoji? - Esu pakankamai konservatyvus investuotojas. Dirbu IT srityje, tad siekdamas balanso daug investuoju į NT.
Iššūkiai ir ateities įžvalgos
- Kokius pagrindinius iššūkius verslui matytum ateityje? Dirbtinis intelektas, ekonominis sąstingis, karas, auganti konkurencija - kokią įtaką tai daro jums?- Neturiu aiškios pozicijos dėl dirbtinio intelekto - dar nežinau, kaip tai paveiks mūsų verslą ar ateitį.
- Simfoninės muzikos koncertas. L.
- 3. Simfoninės muzikos koncertas. L.
- Mišių cis - moll (I. J. M. Vilniaus Šv.
- Vilniaus Šv.
- Tarptautinio F. F. Hamburgo St.
- G. Palestrina, M. Robledo, O. di Lasso, T. L. de Victoria, G. Croce, J. des Prez, A. Vilniaus Šv.
- Vilniaus Šv.
- Tarptautinio F. J. Hamburgo St.
- (toliau tęstųsi - tekstas atkartoja dalis sąrašo, bet ši dalis meniniais fragmentais įrašyta kaip pavyzdiniai tarpiniai elementai)
Pradinio viešo akcijų siūlymo (IPO) procesas
1) Simfoninės muzikos koncertas. L. 2) 3. Simfoninės muzikos koncertas. L. 4. 5. 6. Mišių cis - moll (I. J. M. Vilniaus Šv. 7. Vilniaus Šv. 8. Tarptautinio F. F. Hamburgo St. 9. G. P. Palestrina, M. Robledo, O. di Lasso, T. L. de Victoria, G. Croce, J. des Prez, A. Vilniaus Šv. Vilniaus Šv. 10. 11. G. G. G. G. G. R. G. G. G. P. G. 12. Ch. G. G. G. Verdi Timor di me? G. V. Bellini Oh! G. G. 13. 14. 15. Vilniaus Šv. 16. A. Bruckner, J. Brahms, S. Barber, G. Mahler, E. Elgar. J. Šiaulių Šv. Pakruojo Šv. Mažeikių Šv. 17. J. F. Burgmuller, I. J. M. Šimkus, G. Orban, T. L. de Victoria, A. Caldara, Z. Kodaly, Č. Sasnauskas, M. Dannaud, O. di Lasso, G. Croce, G. Vilniaus Šv. Vilniaus Šv. 18. R. A. 19. J. F. Burgmuller, G. Orban, Z. Kodaly, M. Dannaud, Č. Sasnauskas, V. Augustinas, K. Vasiliauskaitė, I. J. M. Vilniaus Šv. Vilniaus Šv. 20. G. P. Palestrina, A. Scarlatti, G. Vilniaus Šv. 21. J. F. Burgmuller, G. Orban, Z. Kodaly, M. Dannaud, Č. Sasnauskas, V. Augustinas, K. Vasiliauskaitė, I. J. M. Vilniaus Šv. 22. G. P. Palestrina, M. Robledo, A. Scarlatti, G. Vilniaus Šv. 23. Č. Sasnauskas, J. Naujalis, J. Gudaviškaitė, V. Augustinas, K. Vasiliauskaitė, I. J. M. Vilniaus Šv. 24. J. F. Burgmuller, G. Orban, Z. Kodaly, M. Dannaud, Č. Sasnauskas, V. Augustinas, K. Vasiliauskaitė, I. J. M. Vilniaus Šv. 25. (I. J. M. A. Pärt, V. Augustinas, I. J. M. Vilniaus Šv. Vilniaus Šv. 26. A. Copland A Copland Portrait, L. Bernstein Uvertiūra iš operetės Candide, L. Bernstein Siuita iš operetės Cadide,G. Gershwin Rhapsody in Blue, L. 27. 28. 29. M. K. Oginskis Polonezas Atsisveikinimas su tėvyne P. Čaikovskis siuita iš baleto Gulbių ežeras J. Williams Three Pieces from Schindler’s List J. Massenet Meditation E. 30. Tarptautinio F. J. 31. (I. J. M. A. Pärt, V. Augustinas, O. Gjeilo, I. J. M. Vilniaus Švč. Gimimo data: 1961Gimimo vieta: JAV, New YorkŪgis, pozicija: 2.06 cm. Ričardas gimė JAV ir augo New Yorke. Amerikoje vadinams Rich Simkus. Vėliau studijavo Prinstono universitete, kur mokėsi ekonomiką ir finansus. NBA naujokų biržoje 1983 m. buvo pakviestas New Jersey Nets komandos 222 šaukimu. Po stovyklų NBA klube nepavykus prasimušti į pagrindinę sudėtį išvyko rungtyniauti į Šveicariją. Abu jo tėvai buvo lietuviai gimę Kaune, tik 1945 m. emigravę. Ričardas 1992 m. atvyko į Lietuvą ir buvo kandidatas į olimpinę rinktinę. Tačiau dėl tų laikų biurokratinių galimybių debiutuoti olimpiadoje nepavyko. 1992 m. I Šiaurės šalių čempionatas. Viso Lietuvos rinktinėje sužaidė 4 oficialias rungtynes ir pelnė 43 taškus.
Pradėdami kalbėti apie gatvės meną, pirmiausia turėtume pripažinti, kad daugelis mūsų painiojame dvi to paties medžio šakas: grafičius (stilizuotus raidinius užrašus, slapyvardžius (tagus), laisvo stiliaus kaligrafiją miesto erdvėse) ir gatvės meno kūrinius, t. y. teminius piešinius ant pastatų sienų. Iš šios painiavos kyla netylančios miestiečių diskusijos - leisti ar neleisti „terlioti“ viešose vietose, valyti ar palikti per naktį atsiradusius spalvingus ženklus ant tvorų ir fasadų.
Graffiti yra platus meno žanras, jame daug kaligrafijos, eskizavimo, spalvos ir formos ieškojimo. Tadas Šimkus yra profesionalus fasadų ir interjero dekoratorius, kūrybinės studijos „Gyva grafika“ dailininkas ir vienas iš savininkų, Kauno gatvės meno festivalio „Nykoka“ sumanytojas, daugelio gatvės meno projektų kuratorius, bendraautorius ir konsultantas. Kartu su bičiuliu Žygimantu Amelynu 2013 metais sukūrė įžymųjį kauniečių pamėgtą „Senelį išminčių“ ant buvusios „Fluxus Ministerijos“ fasado.
„Gyvos grafikos” darbai puošia Kauno „Vyturio“ gimnaziją („Dialogas“), Savanorių prospekto požeminę perėją („Kaunas be cukraus“), apleistą Žydų ligoninės priestatą („Jaunuolis“, kauniečių vadinamas Narcizu), mokyklos fasadą Oslo senamiestyje („Pelėda“). Naujausias Tado kūrinys „Dviratininkas su rože“ atgaivino Kauno geležinkelio stoties rajoną. 2016 m. T. Vieni įdomiausių menininko kūrinių - šiandien ėdami erozijos ir pelėsio buvusio „Lituanicos“ fabriko patalpose - yra prieinami tik itin siauram žiūrovų ratui.
Penkių kūrinių ciklas „Mylintysis“, „Tikslo siekėjas“, „Varovas“, „Ieškotojas“ ir „Sizifas“ - asmeninė jo istorija apie penkis lietuvio būdo bruožus, kurių reikia, kad nenugarmėtum į prarają kaip žmogus ir kūrėjas: meilė, tikslas, valia, pastovios kūrybinės paieškos ir sunkus kasdienis darbas. Centrine ciklo figūra - „Tikslo siekėjas“, personifikuojantis kryptingas pastangas įgyvendinti svajones.
„Teigiamo dialogo su miesto valdžia svarba“ - Kauno gatvės meno festivalis keičia miestą ir bendruomenę. Tadas Šimkus pabrėžia, kad gatvės menas turi būti atsakingas, kontekstualus ir įtraukiantis. Taip pat akcentuojama, jog gatvės menas gali skatinti vietos gyventojų įsitraukimą, kurti bendruomeninę kultūrą ir skatinti jaunimą domėtis menu bei savanoriška iniciatyva.
Baigiamieji pastebėjimai
Gatvės menas Lietuvoje - tai kultūrinė dialogo plėtinė tarp menininkų, miestų planuotojų ir gyventojų. Pavyzdžiai iš Kauno rodo, kaip menas gali transformuoti erdves, skatinti iniciatyvas ir kurti ilgametę vertę miestui. Verslininko ir menininko keliai gali persidengti: iššūkiai, inovacijos ir nuolatinis siekis kurti, o rezultatai - tiek ekonominiai, tiek kultūriniai - kuriuoja šiuolaikinės Baltijos regiono sėkmės audinį.
tags: #agentas #slapyvardziais #simkus #ir #granitas