Galima lengvai nustatyti statybinių medžiagų degumą arba nedegumą, nes jų reakcijos ugniai klasifikacija, taip vadinama euroklasė, nurodyta techninėje specifikacijoje. Toks ženklas nurodytas ant daugelio statybinių medžiagų, įskaitant beveik visas šilumines izoliacijas. Pvz. A1 - parodo, jog medžiaga yra visiškai nedegi, A2 - beveik nedegi, o sekančios klasės nuo B iki F parodo vis didesnį gaminio degumo lygį. Praktikoje, gaminiai nuo B iki F klasės užsidega, o kuo klasė žemesnė (arčiau F), tuo užsidegimo procesas įvyksta greičiau ir veikiant mažesnei ugniai. Be to, kuo gaminys labiau degus, tuo degimo metu išskiriama daugiau energijos. Papildoma klasifikacija s susijusi su dūmų susidarymu, kurie šalia liepsnos ir temperatūros yra svarbus pavojaus veiksnys, įtakojantis didesnį gaisro aukų skaičių.
Gaminio degumo klasė (euroklasė) - parodo, ar gaminys įtakoja gaisro išplitimui, t.y. koks yra degimo greitis ir išskiriamos šilumos kiekis. Nustatyti euroklasę, tiriami ir vertinami šie parametrai: išsiskiriančios šilumos kiekis ir greitis; užsiliepsnojimo laikas; liepsnos plitimas. Standartų harmonizavimas leido europinę klasifikaciją taikyti visoms statyboms ir užtikrinti vienodą ženklinimą visose ES šalyse.
Statybinių medžiagų atsparumo ugniai klasifikacija
Statybines medžiagas galima įvertinti pagal įvairias savybes ir kriterijus. Gaisrinė klasifikacija suteikia galimybę įvertinti, kokį pavojų gaisro požiūriu kelia naudojamos statybinės medžiagos. XX a. pabaigoje beveik kiekvienoje Europos šalyje buvo priimtos nacionalinės atsparumo ugniai bandymų ir statybinių medžiagų klasifikavimo taisyklės. Daugiau kaip 35 skirtingi nacionaliniai standartai kėlė sumaištį ir vartotojams, ir gamintojams. Todėl Europos Komisija nusprendė suvienodinti visų statybinių medžiagų, kurias ketinama parduoti Europos Sąjungoje, bandymo ir klasifikavimo standartus.
Visą svarbią informaciją apie medžiagas gaisro metu pateikia suderinta Europos statybinių medžiagų klasifikacija į „Euroklases, pagal reakciją į ugnį“, kuri 2001 metais pasirodė Europoje ir per 5 metus tapo privalomu visų statybinių medžiagų ženklinimo elementu visose ES šalyse. Standartų harmonizavimas Europos šalyse buvo nacionaliniai statybinių medžiagų reakcijos į ugnį standartai. Tie standartai buvo sukurti maždaug prieš 50 metų, kada statybos medžiagos buvo daugiausia mediena, stiklas, akmuo ir cementas. Standartai nebuvo pritaikyti tikrinti didžiulei įvairovei medžiagų, naudojamų šiuolaikiniame pasaulyje.
Europos Bendrija sukūrė naują standartų visumą, kuri tinka šių dienų statybinėms medžiagoms įvertinti. „Reakcijos į ugnį“ klasėmis yra įvertinami šie kriterijai: medžiagos degumas, šilumos išsiskyrimo greitis, liepsnos plitimo greitis, dūmų susidarymo greitis, nuodingos dujos, liepsnojamieji lašeliai ar dalelės ir (arba) tų derinių saugumo aspektai. Tačiau svarbiausios yra trys statybinių medžiagų savybės: liepsnojimo plitimas, dūmų tirštumas ir liepsnojantys lašeliai.
Liepsnojimo plitimas - pagrindinis statybinių medžiagų skiriamasis bruožas. A1, A2 ir B klasių statybinės medžiagos neprisideda prie liepsnos plitimo (perdavimo). C klasės statybinės medžiagos gali prisidėti vėliau kaip po 10 minučių. Ugniagesiai paprastai negali atvykti greičiau kaip per 15-20 minučių po to, kai gaisras buvo pastebėtas. D klasės gaminiai prisideda prie liepsnojimo plitimo per 2-10 minučių. E klasės gaminiai - po trumpiau kaip 2 minučių. F klasės gaminiams ši savybė nereglamentuojama. A1 klasės gaminiai yra nedegūs. Nedegumo bandymo metu jie negali sukelti kokio nors nepertraukiamo liepsnojimo. Jei A1 gaminiuose yra kokių nors organinių sudedamųjų dalių, tai galimas išskiriamos energijos kiekis bus labai ribotas. A2 klasės gaminiai nedegumo bandymo metu negali nepertraukiamai liepsnoti ilgiau kaip 20 sekundžių. A2 klasės gaminiai turi būti išbandomi liepsnojimo plitimo, dūmų tirštumo ir liepsnojančių lašelių požiūriu.
B klasės gaminiams, mažojo liepsnos šaltinio bandymo metu, per 60 sekundžių liepsnos negali pasklisti toliau kaip 150 mm. B klasės gaminiai turi būti išbandomi liepsnojimo plitimo, dūmų tirštumo ir liepsnojančių lašelių požiūriu.
Dūmų tirštumas
Dėl dūmų tirštumo yra bandomos statybinės medžiagos, kurios klasifikuojamos nuo A2 iki D klasių. Dauguma per gaisrus žuvusių žmonių mirė užtroškę dūmais. Yra trys dūmų tirštumo laipsniai - s1, s2 ir s3. Gaminiai, mažai arba visiškai neišskiriantys dūmų, priskiriami s1 klasei; gaminiai išskiriantys vidutinio tirštumo dūmus - s2 klasei; o gaminiai, išskiriantys daug dūmų, dėl kurių būna sunku išsigelbėti, priskirti s3 klasei.
Liepsnojantys lašai ir dalelės gali apdeginti odą bei būti tolesnio gaisro plitimo priežastimi. Liepsnojančių dalelių neskleidiančios yra tik A1 klasės gaminiai. Dėl liepsnančių lašelių yra bandomos tik statybinės medžiagos nuo A2 iki E klasės. Nuo 2017 m. šios taisyklės galioja ne tik elektros kabeliams ir laidams, o visiems kabeliams, laidams, kurie turi apvalkalą. Dokumentas: Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklės, 2012 m. 6 lentelė. PASTABA: 6 lentelė. Nr. 1-136, 2017-05-22, paskelbta TAR 2017-05-25. Taip pat ir šiais kontekstais egzistuoja papildomi įstatymai, nurodantys, kad Dca arba Ecadegumo klasės kabeliai gali būti tiestini patalpose, kur evakuaciniai keliai nėra atskirti.
Halogenai ir kabeliai: behalogeniniai kabeliai išskiria mažiau dūmų ir nėra nuodingų dujų, tačiau tai nereiškia atsparumo ugniai. Lietuvoje pagrindinė kabelių degumo klasė visuomeniniuose pastatuose dažnai yra Dca. Kabelio degumo klasės taikomos visiems kabelių tipams (vidaus patalpose) nepriklausomai nuo jų įtampos ar konstrukcijos. Behalogeniniai kabeliai dažnai priklauso klasėms Bca, Cca, Dca. Gyvybinį pavojų kelia ne tik liepsnos, bet ir išsiskiriantys halogenai, kurie gali apsunkinti evakuacijiją ir apsinuodyti dūmais. Degant behalogeniniams kabeliams išsiskiria šviesūs ir beveik skaidrūs dūmai, juose nėra nuodingų medžiagų.
DRĮŽTINIAI pavyzdžiai ir standartai: ISO 1716, EN 60332-1-2, EN 50399. Kabelis EXQ Light Pro 300/500V 3x2.5mm2 - pavyzdinis behalogeninis kabelis su Cca degumo klase. Kabelių degumo klasės taikomos visų tipų kabeliams, įskaitant elektros, ryšių, silpnų srovių, optinių ir priešgaisrinių sistemų kabelius, nors informacijoje tai detaliai nenurodyta teisiniuose aktuose.
Euroklasė ir praktiniai įsispėjimai vamzdžiuose
Kai kalbame apie statybinių medžiagų degumą vamzdžiuose, svarbu atsižvelgti į tai, kad degimo klasė lemia ne tik užsidegimo greitį, bet ir dūmų susidarymą bei liepsnas. A1-A2-B klasės medžiagos dažniausiai neleidžia liepsnos plisti, o C-E klasių medžiagos jau gali prisidėti prie plitimo. Vamzdžių izoliacija ir įranga turi atitikti galiojančius reglamentus, kad užtikrintų saugumą evakuacijos metu ir sumažintų sąlygas dūmų apsinuodijimui.
| Klasė | Liepsnos plitimas | Dūmų tirštumas | Liepsnojančios dalelės |
|---|---|---|---|
| A1 | Nedidelis/nepertraukiamas liepsnos plitimas negalimas | s1-s2 (A1 nereikia bandymo) | Neleidžiami liepsną lemiančios dalelės |
| A2 | Non-pertraukiamas laikotarpis ≤ 20 s | s1-s2 | Liepsnojančios dalelės gali būti |
| B | ≤150 mm plitimas per 60 s | s2-s3 | Liepsnojančios dalelės |
Pastaba: nuo 2017 m. taisyklės galioja visiems kabeliams ir laidams su apvalkalu, įskaitant elektros, ryšių, optinių ir t. t. Taip pat svarbu suprasti, kad degimo klasė neapibrėžia visiško medžiagos „burnos paslėpimo“, bet jos indėlio į gaisro plitimą ir apsinuodijimo riziką.
tags: #a2 #degumo #klases #vamzdziuose