Iki 2016 metų gyvenamieji namai dar galėjo siekti B energetinę klasę, į kurią mes ir taikėme. Kad ir kaip skaičiavome, kad ir kaip dėliojome, ne tik produkto kainos, bet ir laiko sąnaudas, patogumą ir spartumą - nugalėjo Paroc. Čia pats Paroc`as pateikia medinės karkasinės sienos šiltinimo sumuštinį. Taigi pagal šiluminės varžos reikalavimus gyvenamųjų namų sienoms B klasei, turėjome pasiekti 5,0. Pirmasis sluoksnis - PAROC Cortex, nedegios akmens vatos plokštės, skirtos apsaugai nuo vėjo. Jų paviršius yra padengtas nedegia, vandens garams laidžia, tačiau orą izoliuojančia plėvele. Deklaruojamas šilumos laidumas λD - 0,033 W/mK. Apie visą specifikaciją šio gaminio galima pasiskaityti ČIA. Kalbant apie pačias plokštes, jos gana kietos ir tvirtos, o padengta plėvelė yra standi. Jeigu reikia pjaustyti, tai visa tai gana lengvai darosi - netrupa, neaižėja ir nelūžinėja. Užsiklausę Cortex kainų iš kelių tiekėjų, šiek tiek nustebome, jog geriausią ją pasiūlė Moki veži. Taigi pirkome 200 kv.m. PAROC Cortex (30mm) , iš kurių apie 80 proc. sudarė plokštės 1800×1200 mm ir likusią dalį 600×1200 mm. Taip pat tuo pačiu užsisakėme sandarinimo juostą PAROC XST 020 (60x50000mm) ir fiksatorius. Tiesa, reiktų paminėti, kad fiksatoriai buvo ne Paroc, o Isover. Cortex plokštės didelės ir greitai dėliojasi, tvirtinasi gana paprastai ir greitai. Tarpai tarp karkasinių elementų pas mus buvo palikti 600 mm. Pagal teorinius paskaičiavimus į 1 kv.m. reikia 6 fiksatorių, tačiau praktikoje ne visuomet išeina juos 6 sudėti, tai tikrai galima 10-15 proc. Plokštes dėliojant reikia perstumti jas viena kitos atžvilgiu - dėlioti šachmatais. Pas mus gi daug kur išėjo žingsnis kas 1200 arba 1800 mm, tad sujungimų buvo gana minimaliai. Didžiosiomis plokštėmis kilome iš apačios į viršų, o kur reikėjo apžaidinėti gegnes, ten jau dėliojome mažesnio formato plokštes. Kaip ir deklaruoja patys gamintojai, plokštės nėra idealiai supjautos. Dėl to kai kur dedant atsiranda 2-3 mm plyšeliai, tuos plyšelius taip pat reikia užkimšti vata. Pirmosios plokštes nuo apačios buvo dedamos į tokius lovelius, kuris saugo plokštes apačią ir neleidžia ten apsigyventi visokiems gyviams. Cinkuotos skardos lovelį užsisakėme, kad mums išlankstytų. Kaina buvo daugiau nei dvigubai mažesnė nei jau jų pagamintų iš karto. Be to, nusipirkome lygiai tiek metrų, kiek reikėjo. Didžiausias darbas - tai visas siūles su juosta apžaisti - ne tik sujungimus pačių plokščių, bet ir langų, gegnių, sujungti su stogo plėvele. Tai į šį etapą buvo labai kruopščiai pažiūrėta 🙂 ir visi milimetriniai tarpeliai užklijuoti, o visi kampai dar ir užsandarinti tokiais lankstiniais ir tos pačios juostos. Kalbant apie juostą, tai jai jokio priekaišto negalėtume pasakyti, labai lipni su įvairiais paviršiais: tiek pačių plokščių, tiek medžio, plastiko, stogo hidroizoliacinės plėvelės. Iš pradžių gundėmės dėti PAROC Cortex One - ta pati plokštė, tik padengta juodu dažu. Visgi nuo mūsų dengiamos kvadratūros, spalva būtų kainavusi papildomai apie 200 Eur., tad pataupėme. Pastato išorinės konstrukcinės atitvaros (stogas, sienos, grindys, langai ir durys) pasižymi sudėtinga šilumos ir masės mainų sistema, kurių metu nuolat vyksta šilumos, oro ir drėgmės pernešimas medžiagose, konstrukcijose ir pastato elementuose. Dėl to kinta išorinių atitvarų šiluminės ir techninės savybės tiek išoriniuose, tiek ir vidiniuose sluoksniuose. Išorinės atitvaros apsaugo vidaus patalpas nuo atmosferos veiksnių poveikio, bet ir keičiasi su ja šiluma ir drėgme, praleidžia šilumą ir orą tiek į vidų, tiek ir į išorę. Todėl norint palaikyti nustatytą vidaus patalpų mikroklimatą, tokiu būdu užtikrinant komfortiškas sąlygas yra būtina apskaičiuoti atitvarų šiluminius parametrus, drėgminę būseną bei šiluminės inercijos savybes.
Termoizoliacinių medžiagų šiluminė varža, laidumas ir projektiniai duomenys
Atitvaros šiluminių parametrų (sluoksnio šilumos laidumo koeficiento, varžos ir šilumos perdavimo koeficiento) skaičiavimo metodika. Siekiant nustatyti atitvaros šiluminius parametrus jos eksploatavimo sąlygomis reikia atlikti šiuos skaičiavimus: sluoksnio šilumos laidumo koeficiento; atitvaros šiluminės varžos; atitvaros šilumos perdavimo koeficiento. Termoizoliacinio sluoksnio storis atitvarose priklauso nuo atitvaros rūšies ir pastato paskirties, naudojamos medžiagos rūšies, deklaruojamojo medžiagos šilumos laidumo koeficiento, atitvarinės konstrukcijos (pvz.: vėdinama ar nevėdinama konstrukcija) tipo.
Šilumos laidumo koeficientas (λ) - vienas iš pagrindinių termosizoliacinių medžiagų parametrų. Kuo λ mažesnis, tuo geresnė izoliacija. Deklaruojamieji, laboratoriniai ir projektiniai λ vertės skiriami šitaip: deklaruojamasis λD - gamintojo garantuojamas dydis; laboratorinis λ10 - išmatuotas laboratorijoje; projektinis λds - turi atitikti eksploatavimo sąlygas ir gali būti koreguojamas dėl konstrukcijose atsirandančių įdrėkimų ar kitų pataisų. Jei nėra konkrečių λds verčių, naudotinos STR 2.01.02:2016 lentelės.
Atitvaros šiluminė varža R skaičiuojama kaip R = d / λds, kur d yra sluoksnio storis. Visos atitvaros sluoksnių varžos sumuojamos Rs, prie kurių pridedamas plono sluoksnio Rq (plėvelių), ir gaunama Rt. Rt naudojama U koeficiento apskaičiavimui: U = 1 / Rt. Papildomai įvertinami šilumos tiltelių poveikiai. Vidaus (Rsi) ir išorės (Rse) paviršių varžos įtraukiamos į Rt.
Pastatų energinio naudingumo reikalavimai reikalauja atitvarų šilumos perdavimo koeficiento U vertės, todėl iš esmės svarbiausia yra Rt ir plėtiniai dėl sandarinimo. Lentelėje pateikti tipiniai šilumos varžos reikalavimai: stogo Rt 6,25; sienos Rt 5,00; perdangos Rt 4,00. Šiluminė varža ir jos formulės yra svarbios diagramos kuriant efektyvią šiluminę izoliaciją. Paprastai atitvaros šilumos perdavimo koeficientas U yra įvardijamas kaip atspindys, kaip efektyviai konstrukcija praleidžia šilumą.
Šilumos laidumo koeficiento ir varžos vertės praktinei palyginimo lentelei
- EPS70 λ ≈ 0,040 W/m·K; storis 10 cm suteikia tam tikrą šiluminę varžą, skaičiavimai priklausomai nuo sienos ploto ir temperatūros skirtumo.
- Stiklo vata ir akmens vata turi skirtingą garų pralaidumą: stiklo vata dažnai tinka tarpus stogui, o akmens vata gali būti brangesnė dėl natūralumo.
- Kainos ir storio įtaka: plonesnė medžiaga su mažesniu λ gali būti brangesnė, o EPS gali būti konkurencingas dėl kainos, nors šilumos laidumo rodikliai gali būti prastesni už kai kurias vatas.
Papildomos įžvalgos: teigiama, kad nereikia papildomos vėjo ir garų izoliacijos vietovėse, taip pat Finnfoam gali būti taikomas be papildomų gegninių konstrukcijų, kai naudojama mažesnė apšiltinimo tūrio dalis. Be to, įmonės dėmesys skiriamas kompiuterinėms programoms, kurios padeda palengvinti skaičiavimus ir projektavimo etapus.
