Projektas bendram darbui suvienijo 28 profesionalų komandą. Iki projekto pradžios peržiūrėta daugiau negu 6000 nuotraukų. Atrinkta 50 išskirtinių kadru, kurių seniausias užfiksuotas 1918 metais. Nuotraukų spalvinimo procesas jau užtruko daugiau negu 300 valandų ir vis dar tęsiasi. Todėl stebėdami „Šimtmečio spalvų“ projektą kaskart išvysite vis daugiau nematytų fotografijų. Įspūdinga nuotraukų galerija yra nuolat papildoma. Kiekviename etape - naujos nuotraukos ir pasakojimai. Kiekviena kruopščiai nuspalvinta fotografija - ryški nuoroda į praeitį, supažindinanti visuomenę su Lietuvos istorijos momentais, žmonių gyvenimo kasdienybe ir kultūra.
Projektas „Šimtmečio spalvos“ išsiskleis per kelis etapus, todėl projekto iniciatoriai tikisi skaitytojus nuolat stebinti įdomiais faktais, įžvalgomis ir detalėmis. „MV Group“, kuriai priklauso „Stumbro“ gamykla, rinkodaros direktorius Algirdas Čiburys teigia, kad artėjanti Lietuvos valstybės šimtmečio sukaktis suteikia puikią progą nauju būdu pažvelgti į praeitį ir įprastiems istorijos tyrinėjimams pritaikyti inovacijas. Būtent dėlto „Stumbras“ inicijavo projektą „Šimtmečio spalvos“. „Savo 110 metų sukaktį „Stumbras“ pažymėjo pernai, todėl suprantame, kaip svarbu iš anksto pasiruošti šventei. Pasveikinti Lietuvą su Nepriklausomybės šimtmečiu nusprendėme sukurdami ilgalaikį projektą, kuris manome turi išliekamąją vertę. Projektas „Šimtmečio spalvos“ sujungia istoriją ir mūsų krašto vertybes, o mus supančią aplinką praturtina inovacijomis, pripildo atradimų, naujų žinių ir neregėtų dalykų“, - teigia A. Čiburys.
Jis atkreipia dėmesį, kad visų projekto nuotraukų vaizdus papildo ir paaiškina aprašymai, galintys suteikti naujų istorinių žinių bei įspūdžių. „Kad sukurtume inovatyvią dovaną Lietuvos valstybei, sudarėme komandą iš istorijos ekspertų ir grafikos dizaino meistrų. Mūsų patirtis rodo, kad bendras kūrybinis ekspertų darbas gali duoti vertingų rezultatų, tokių kaip Žalgirio mūšio 600-osioms metinėms skirtas didžiausias trimatis istorinio mūšio maketas, kuris iki šiol eksponuojamas Lietuvos nacionaliniame muziejuje“, - primena „MV Group“ rinkodaros direktorius A. Čiburys.
Įspūdingas ekspertinių žinių, inovatyvių idėjų, technologijų ir istorinių vertybių derinys šiandien atsiveria projekto „Šimtmečio spalvos“ puslapyje. Fotografijai reikėdavo leidimo. Lietuvos literatūros ir meno archyvo direktorius Juozapas Blažiūnas sako, kad fonduose yra sukaupta daugiau negu 10 tūkstančių nuotraukų. „Didžioji turimų nuotraukų dalis yra atkeliavusios iš privačių asmenų. Lietuvos kultūros ir švietimo veikėjai savo archyvuose per daugelį metų sukaupė įspūdingas fotografijų kolekcijas. Taip pat saugome įvairių kultūros leidinių redakcijų bei organizacijų archyvus“, - teigia J. Blažiūnas.
Archyvo direktorius pabrėžia, kad XX a. pradžioje fotografams reikėjo specialaus leidimo. „Fotografų veikla buvo griežtai kontroliuojama. Vieni galėjo fotografuoti tik portretus, kitiems pavykdavo gauti leidimą fotografuoti miestą, tik šiukštu, nefiksuoti geležinkelio, tiltų, administracinių pastatų. Situacija kardinaliai pasikeitė 1920 metais - nuo tada fotografuoti galėjo kiekvienas“, - pastebi J. Blažiūnas ir priduria, kad fotografijos iliustruoja istoriją - puikiai papildo dokumentų tekstus, leidžia geriau suvokti tų dienų kontekstą.
Fotografijos entuziastas Gytis Burauskas pasakoja, kad žmonės senas nuotraukas mėgindavo nuspalvinti ir prieš 50 ar 100 metų, tačiau tai darė labai primityviai, naudodami buitinius įrankius ir paprastus dažus ar laką. Šiuolaikinės technologijos grafikos dizaineriams į istorines vertybes leido pažvelgti naujai ir pritaikyti inovacijas - skaitmeninės grafikos ekspertai efektyviai pritaikė įgūdžius ir technikas, kad įgyvendintų spalvų atgaivinimo idėją.
Šį procesą galima lyginti su milžiniška spalvinimo knygele, tačiau užduotys iš „Šimtmečio spalvų“ projekto dalyvių reikalauja labai didelio tikslumo bei dėmesio detalėms - „Stumbro“ suburti skaitmeninės vizualikos meistrai dirba itin kruopščiai tarsi meno kūrinių restauratoriai. Dirbant su archyvinėmis nuotraukomis projekto komanda turi daug laiko skirti objektų paieškoms.
Unikali nuotraukų galerija yra nuolat papildoma. Kviečiame atgaivintų ir nuspalvintų istorinių kadrų ieškoti projekto „Šimtmečio spalvos“ interneto svetainėje www.simtmeciospalvos.lt. Nuotraukų retušuotojai dirba 5-6 valandas vienai nuotraukai, kartais ilgiau, kai kokybės reikalavimai yra itin aukšti. Rezultatus įdėmiai tikrina muziejininkai ir istorikai, kurie nurodo, ar nuotraukas reikia koreguoti.
Per pastaruosius šimtmečius Lietuvos istorija spinduliuoja įvairias temas: nuo pilietinių laimėjimų iki ekonominių ir kultūrinių pokyčių. 1918-1919 m. laikotarpiu Lietuvai teko iššūkių, kuriais grindžiamas modernios valstybės kūrimas: nuo nepriklausomybės paskelbimo iki pirmųjų žingsnių į visuomeninį saugumą. Istoriniai tyrimai ir archyvų įžvalgos rodo, kaip tense buvo išlaikyti kultūriniai ir socialiniai pagrindai tiek pramonėje, tiek švietime. Atsiliepimai iš istorikų pabrėžia, kad svarbu suprasti perspektyvas ir kontekstus skirtinguose laikotarpiuose, lyginant su šių dienų pokyčiais.
Fotografijos ir naratyvai: spalvos kaip įrankis pažinti praeitį
Šimtmečio spalvų projekto pamatą sudaro jungtis tarp istorinių faktų ir naujausių spalvinimo technologijų. Spalvinimo procesas padeda atskleisti kasdienio gyvenimo niuansus: drabužius, apdarų medžiagas, miestų architektūros detales. Fotografinės scenos įgauna naują gyvybę, kai spalvos prakalba apie praeities klimatus, socialinę aplinką ir kultūrinę aplinką.
Archyvų ekspertai pastebi, kad fotografijos buvo brangus turtas, o įamžinimo progos - itin atsakingai pasirenkamos. Fotografų veikla XX a. pradžioje buvo griežtai reguliuojama, tačiau laikui bėgant situacija keitėsi - nuo 1920 metų fotografuoti galėjo kiekvienas. Todėl nuotraukos tampa vertingos ne tik kaip dokumentai, bet ir kaip kultūriniai šaltiniai, leidžiantys geriau suvokti praeities kontekstą.
Šimtmečio spalvos projekto komanda siekia, kad nuotraukų spalvinimas būtų ne tik estetiškai patrauklus, bet ir istoriniu laikmečiu tiksliai atspindintis. Dėl šio tikslo atliekamas nuolat atliekamų tyrimų ir konsultacijų procesas su muziejininkais ir istorikais.
Šio projekto žodis apie ateitį išlieka toks pat - spalvos tampa įrankiu, kuris kviečia visuomenę prisiminti ir suprasti Lietuvos istoriją per kasdienio gyvenimo akimirkas, taip kuriant platesnį istorijos naratyvą. Kiekvienas naujas kadrų papildymas suteikia galimybę pasidalinti naujais įžvalgomis ir detalėmis apie praeitį.
Ar Trumpas ir Zelenskis tampa sąjungininkais?
Istorinės įžvalgos apie Lietuvos pradžią ir reformų kelią
Lietuvos literatūros ir meno archyvo direktorius Juozapas Blažiūnas teigia, kad XX a. pradžioje fotografams reikėjo specialaus leidimo, o 1920 metais situacija visiškai pasikeitė. Tai leido kurti nuotraukų kolekcijas su platesniu geografiniu ir socialiniu turiniu. Archyvai rodo, kad pirmosios Respublikos laikotarpiu įvyko reikšmingi pokyčiai švietimo ir kultūros srityse, kurie sudarė pamatą vėlesniam valstybingumui.
Kai kalbama apie ekonominį Lietuvo brėžinį, istorikai akcentuoja, kad 1920-1930 m. gyventojų ir šalies ekonominė situacija skyrėsi nuo šiandienos: pramonės plėtra augo, geležinkeliai buvo svarbi šalies transporto arterija, o biudžetas dažnai buvo perteklinis, net ir tuo laikotarpiu. Tačiau kyla įspūdis, kad tam tikrais klausimais Pirmoji Respublika buvo labiau toliaregiška nei dabartinė.
1990 m. atgimimo laikotarpiu Lietuva susidūrė su naujais iššūkiais ir pirmąja transformacija. Kaip pastebi istorikas Zenonas Norkus, būsimosios Lietuvos struktūros formavimas buvo sudėtingas: valstybės sienos, sostinė, politinė santvarka - viskas turėjo atgimti iš naujo. Tačiau nepriklausomybės paskelbimas abiem atvejais buvo kertinis akmuo, ir reikėjo daug darbų, kad valstybė įsitvirtintų.
Šiandien, palyginti su praeitimi, Lietuva sparčiai artėja prie vidutinio Europos gyventojo gerovės lygio. Ekonominiai rodikliai rodo, kad augimo tempai yra teigiami, o investicijos iš egzogeninių šaltinių būna vienas iš būdų užtikrinti tvarų švietimo ir inovacijų plėtrą.
Šimtmečio spalvos projekto ateitis priklauso nuo naujų įžvalgų, nuolatinio tyrinėjimo ir atvirų diskusijų apie Lietuvos identitetą. Kiekviena nuotrauka, kuri nuspalvina istorijos momentą, tampa tiltu tarp praeities ir ateities - ji supažindina visuomenę su istorijos momentais, žmonių gyvenimo kasdienybe ir kultūra.